2017 m. kovo 15 d.

Projekto „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyviai susitiko Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo gausus projekte „Pokalbiai apie emigraciją 2“ dalyvaujančių gimnazistų būrys. „Pokalbiai apie emigraciją 2“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekiama plėsti mokinių žinias apie emigraciją, taip prisidedant prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo.

Renginys prasidėjo projekte dalyvaujančių gimnazistų susitikimu su istoriku prof. habil. dr. Egidijumi Aleksandravičiumi. Profesorius priminė pasaulio lietuvių vaidmenį Lietuvos istorijoje, siūlė patyrinėti savo giminės medį, svarstė apie dabartinės emigracijos bangos priežastis – atkreipė klausytojų dėmesį į pasaulinį tyrimą, kuris parodė, jog Lietuvos visuomenė yra išskirtinai neempatiška.

Suskirsčius moksleivius į penkias grupes, jaunimas pasklido po Nacionalinę biblioteką ir su rengėjų pakviestais svečiais kalbėjosi skirtingose erdvėse. Pirmoji grupė drauge su viešnia Aušra Kukelkaite, viena iš iniciatyvos „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“ įgyvendintojų, ieškojo atsakymo į klausimą „Būti lietuviu – šlovė ar gėda?“. Išryškėjo, kad moksleiviai didžiuojasi istorija, kalba, tradicijomis, o gėda laiko netoleranciją, pasyvumą ir politiką.

Antroji grupė gilinosi į emigracijos grėsmes: su jomis supažindino Kristina Mišinienė, „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, kuria daug dėmesio skiriama šių nusikaltimų prevencijai, vadovė. Trečioji grupė aptarė mobilumą, kaip gyvenimo būdą. Su ja bendravo Giedrė Kiesutė, ilgą laiką dirbusi šiuolaikinio meno srityje Londone, vadovavusi galerijai ir daug keliavusi, o dabar Lietuvoje plėtojanti šeimos verslą ir savanoriaujanti – Giedrė priklauso Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgoms.

Ką reiškė būti lietuve už Geležinės uždangos, gimnazistams papasakojo Jungtinėse Amerikos Valstijose užaugusi, dabar tarp Havajų ir Lietuvos gyvenanti Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, poeto Kazio Bradūno duktė. Apie pilietiškumą šiandienos Lietuvoje su moksleiviais kalbėjosi Luka Lesauskaitė. Istoriją studijuojanti mergina yra viena iš pilietinės iniciatyvos „Aš už Lietuvą“ iniciatorių, taip pat yra įsitraukusi į ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą siekiantį projektą „Praeities stiprybė – dabarčiai“. Renginio pabaigoje vėl visi susirinkę moksleiviai vieni kitiems pristatė savo išvadas.

Po gimnazistų viešnagės Nacionalinėje bibliotekoje projektas persirito į antrą pusę. „Pokalbiai apie emigraciją 2“ apima penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dauniškio. Kiekvienoje iš gimnazijų 20 moksleivių grupės klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažino su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinėjo klausimyną, mokėsi, kaip atlikti interviu, parengti ir apibendrinti surinktą medžiagą. Kiekvienas projekto dalyvis turės parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais.

Projektui „Pokalbiai apie emigraciją 2“ pasibaigus, ši sakytinės istorijos medžiaga bus atiduota saugoti Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešosiose bibliotekose. Projektą užbaigs gegužės mėnesį vyksiantys debatai. Jiems gimnazistus parengs VšĮ „Globalios Lietuvos lyderiai“.

Daugiau renginio akimirkų rasite čia ›

Televizijos kanalo „LRT Lituanica“ laida „Pasaulio lietuvių žinios“ parengė reportažą apie renginį. Jį (nuo laidos 14.30 minutės) galite peržiūrėti čia ›