Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą „Stanislovo Vitkevičiaus sukurto Zakopanės stiliaus atspindžiai Lietuvoje“, kurią skaitys žinomas inžinierius restauratorius, kultūros paveldo ekspertas Petras Kanevičius.
Stanislovas Vitkevičius (1851–1915) – viena įdomesnių XIX a. II pusės asmenybių. Šis kritikas ir teoretikas, pozityvizmo estetikos veikiamas, suformulavo savitą natūralizmo teoriją, kurią išdėstė keliolikoje straipsnių ir knygoje „Menas ir kritika pas mus“. Jo teorija tapo itin reikšminga XIX a. II pusės Lenkijos meno kritikos istorijoje. Tačiau S. Vitkevičius neapsiribojo dailės kritika. Jis – ir žinomas tapytojas, ir rašytojas bei visuomenininkas, garsus Zakopanės stiliaus architektūroje pradininkas. Nors Lenkai nedvejodami S. Vitkevičių laiko savos kultūros atstovu, bet jo bajoriška žemaitiška prigimtis, įvairiuose Lietuvos kampeliuose praleistas laikas, ten nutapytos drobės ir sukurti piešiniai, vaizduojantys Lietuvos kraštovaizdį, dvarus ir vietinius žmones, jo santykiai su žymiais lietuvių dailininkais labai svarbūs mūsų kultūrai.
Stanislovas Vitkevičius gimė 1851 m. Pašiaušėje, kilmingoje Žemaitijos bajorų šeimoje. Iš pradžių mokėsi namuose, o vėliau lankė Šiaulių gimnaziją. Prasidėjus 1863 m. sukilimui, visa Vitkevičių šeima įsitraukė į anticarinę veiklą, o jį numalšinus ir prasidėjus represijoms Stanislovo tėvui buvo paskirta bausmė – tremtis ir katorga Tomske. Ten jis išvyko su visa šeima. Tik 1868 m. Vitkevičiai grįžo į Lietuvą.
Pasiryžęs studijuoti dailę Stanislovas išvyko mokytis į Sankt Peterburgo dailės akademiją, vėliau studijavo Miunchene, čia aktyviai dalyvavo vietos lenkų bendruomenės veikloje. 1875 m. baigęs studijas apsigyveno Varšuvoje, įsteigė dirbtuvę, iliustravo periodinius leidinius. Vėliau pasitraukęs į Zakopanę, susižavėjo kalniečių liaudies meno formomis, jų pagrindu suformavo Zakopanės architektūros stilių.
Zakopanės stilius – XIX a. pabaigos Lenkijos architektūros ir taikomosios dailės stilistinė tendencija, pagrįsta Tatrų kalniečių statinių bei drožinių formų stilizacija.
Pirmą mėginimą perkelti Zakopanės stilių į Lietuvą galima sieti su Saldutiškio dvaru Švenčionių apskrityje. Dvaras priklausė karo inžinieriui Boleslovui Jalovieckiui, jo žmona buvo S. Vitkevičiaus sesuo. Šis dvaras tapo vieta, kur buvo įgyvendintas vienas svarbiausių S. Vitkevičiaus mėginimų Zakopanės stiliaus formas perkelti į Lietuvą ir Žemaitiją. Tuo pačiu metu pagal S. Vitkevičius projektą pastatytas siauruko geležinkelio stoties pastatas Saldutiškyje.
Paskaitoje garsus inžinierius restauratorius P. Kanevičius atskleis S. Vitkevičiaus santykį su Lietuva, aptars išlikusius įdomiausius Zakopanės stiliaus pastatus, statinius bei interjerus Lietuvoje ir Lenkijoje.
Renginys vyks balandžio 5 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. Meno erdvėje. Organizatorius – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius. Įėjimas atviras.
Laukiame visų, besidominčių.