Skirtingų greičių Europa ir kiti ES ateities scenarijai. Kuriam jų ruošiasi Lietuva?

Ar skirtingų greičių terminas, iš Europos valstybių lyderių kalbų persikėlęs į Europos Sąjungos ateičiai skirtą Baltąją knygą, o iš jos – į šių metų ES aukščiausio lygo vadovų susitikime kovo 25 d. priimtą Romos deklaraciją, yra kokybiškai nauja idėja, ar tik jau esamos situacijos įvardijimas? Ar Lietuva turi savarankišką savosios narystės ES viziją? Ar, pasirinkusi judėti pirmuoju greičiu, Lietuva sugebėtų atitikti ES branduoliui keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, skirti papildomą biudžetą sritims, kuriose nuspręsta nuveikti daugiau, bendradarbiauti mokesčių ir socialinių standartų srityse, palaipsniui lyginant darbuotojų teises ir socialines garantijas. 

Šiais ir kitais ES, o kartu ir Lietuvos ateities klausimais, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje diskutuoja politologai Raimundas Lopata, Gediminas Vitkus ir Vytautas Sinica. Pokalbį moderuoja Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus metodininkė Vilija Baublytė-Nutautienė.