2017 m. gegužės 8 d.

Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą

Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje įvyko jau ketvirtas tarpdisciplininis diasporos tyrėjų seminaras, į kurį susirinko iš skirtingų perspektyvų į lietuvių gyvenimą bei veiklą užsienyje žvelgiantys akademikai. Iniciatyva per seminarus burti diasporos tyrėjus Nacionalinėje bibliotekoje gimė 2014 m. pavasarį, todėl šie renginiai tradiciškai vyksta antroje pavasario pusėje. Nacionalinės bibliotekos erdvė yra labai palanki diasporos tyrinėjimams, nes čia kaupiama lituanika – ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra: užsienyje išleistos lietuvių autorių knygos, lietuvių diasporos laikraščiai ir žurnalai, užsienio autorių darbai apie Lietuvą ir kt.

Šiais metais seminaras, kurį surengė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyrius, atvėrė šešis lietuviškosios diasporos pjūvius. Seminaro pradžioje prof. dr. Rūta Stanevičiūtė ir prof. dr. Danutė Petrauskaitė  aptarė su dr. Vita Gruodyte įgyvendinamą projektą „Nailono uždanga? Lietuvių muzikos korespondencija Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose“, kuriame tyrinėjami Lietuvoje ir išeivijoje gyvenusių muzikų tarpusavio laiškai. Projekto ašimis tapo trys užsienio šalys – Lenkija, Prancūzija ir JAV.

Kolegė Kristina Dūdaitė iš DPTD Judaikos skyriaus perskaitė pranešimą „Požiūris į emigraciją lietuvių ir žydų tarpukario periodikoje ir literatūroje“: emigracija dviem greta, tačiau skirtingai gyvenusioms tautoms reiškusi skirtingus dalykus. Anot Vytauto Didžiojo universiteto doktoranto Egidijaus Balandžio, kuris rengia disertaciją tema „Sportas lietuvių diasporos socialiniame audinyje XIX a. pab. – 1990 m.“, Lietuvoje sporto istorija dar menkai plėtojama ir vertinama skeptiškai, trūksta analitiško požiūrio į sportą, jo socialinę ir kultūrinę funkcijas. Vilniaus universiteto doktorantas Kęstutis Kilinskas į diasporos archyvus pažvelgė karo tyrinėtojo akimis: jis pasvarstė apie lietuvių karines-visuomenines organizacijas, kurios JAV pradėjo steigtis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, tarpukario Lietuvos  karininkų bei kareivių, kurie pasitraukė į Vakarus, situaciją bei veiklą JAV.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje dirbanti VDU magistrantė Marija Bražienė sakė pastebėjusi, kad lankytojai mažai žino apie  lietuvių pasitraukimą į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais. M. Bražienė gilinasi į šių žmonių trauminę atmintį ir jos įveiką memuaruose. Tarp pasitraukusiųjų į Vokietiją buvo ir filologas, žinomas visuomenės veikėjas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, vėliau gyvenęs JAV, apie jo archyvo paieškas per seminarą kalbėjo Vilniaus universiteto doktorantė Rūta Lazauskaitė.

Prof. dr. Giedrius Subačius pristatė Baltijos šalių studijomis besirūpinančios organizacijos AABS (The Association for the Advancement of Baltic Studies) veiklą, o Almantas Samalavičius – JAV leidžiamą žurnalą „Lituanus“, kurį gauna Nacionalinė biblioteka.

Renginį vainikavo puikus dr. Gražinos Sviderskytės pranešimas „Didysis pasakojimas apie „Lituanicą“ – kaip dingstis moksliniam tyrimui: nauji metodai, atradimai ir sprendimai“.  

Ankstesnius diasporos tyrėjų seminarus lydėjo knygų apie lietuviškąją diasporą pristatymai, o šiemet, kai Nacionalinėje bibliotekoje duris atvėrė Kino salė, surengta filmo peržiūra: parodytas 2015 m. režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas apie operos solistą Arnoldą Voketaitį „Prisimenu motinos balsą“ („Remembering My Mother‘s Voice“).