2017 m. birželio 2 d.

Birželio 7 d.: dokumentinis filmas „Semme“

Kviečiame žiūrėti ilgametražį režisieriaus Ernesto Samsono dokumentinį filmą „Semme“ ir susitikti su jo kūrėjais. Prūsiška kūrinio pavadinimo reikšmė („Žemė“) sufleruoja jo turinį – filmas pasakoja apie Lietuvos etnokultūrą, nagrinėja žygių, tikėjimo ir tautodailės temas.

Jas žiūrovams atskleidžia trys asmenybės, visą gyvenimą puoselėjančios tradicijas. Tai – aktyvūs idėjų skleidėjai, tautinio atgimimo judėjimo pradininkai: etnologas Jonas Trinkūnas, geografas Tadas Šidiškis ir tautodailininkas Algirdas Verseckas. Apie jų veiklą ir etnokultūrą filme kalba istorikai, etnografai, antropologai ir tautodailininkai.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų senoji baltiškoji tradicija – kosminė. Saulė, mėnuo, žvaigždės, žemė, medžiai, paukščiai – tai yra amžinos pasaulio būtybės. Žinau, kad ir paukščiai, ir medžiai vystėsi tūkstantmečius, bet esmė – jų pastovumas. Todėl mano supratimas apie tradiciją ir remiasi stabilumu“, – sako etnologas J. Trinkūnas.

J. Trinkūnas Vilniuje baigė filologijos studijas. 1969 m. įkūrė Vilniaus universiteto kraštotyros sąjūdį „Romuva“. Rašė knygas ir straipsnius etnologijos ir lietuvių pasaulėjautos temomis, yra apdovanotas Jono Basanavičiaus premija už etninės kultūros tradicijų puoselėjimą ir tyrinėjimą, kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą.

„Mes atėjom į vieną tokią paslaptingą vietą, prie mitologinės akmenų sienelės, siekiančios labai senus laikus. Du žmonės visai skirtingu laiku ir skirtingais keliais čia atvykę nustatė tą pačią jos surentimo datą – 6 tūkst. m. pr. Kr. Paleastronomas Jonas Vaiškūnas yra matęs kažką panašaus tik Airijoje, Škotijoje. Jo nuomone, ši sienelė skiria gyvųjų ir mirusiųjų pasaulį“, – filme pasakoja T. Šidiškis.

T. Šidiškis yra kartografas. Besimokydamas Vilniaus universitete pradėjo vadovauti žygeivių sąjūdžiui. 1966 m. įkūrė žygeivių klubą „Gabija“, dar ir šiandien keliauja su studentais po Lietuvą. Jis yra aprašęs 300 piliakalnių, pilkapių, leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Dalyvauja „Romuvos“ veikloje.

„Būtent skrynia atspindi tęstinumą. Skrynia yra ir šeima, ir kraštas, ir kalba. Ir tąsa, ir gyvybė. Ne tik todėl, kad gyvybės medis, kuriam ji būdavo pašvenčiama, yra šeima. Mes esame iš šeimos. Ne iš kažkur, ne klonuoti. Kai būsime klonuojami, gal esmė bus minzorėliai, ištapyti pinavijom, tulpėm, o dabar kol kas tapoma skrynia“, – mintimis dalijasi tautodailininkas A. Verseckas.

A. Verseckas pagal senąsias tradicijas kuria medžio skulptūras, medines skrynias. Dažnai pristato jų gamybos procesą viduramžių ir istorinių laikotarpių atkūrimo renginiuose. Pritaiko senųjų amatų kūrimo būdus šiandieninėje tautodailėje, dalį dirbinių tekina IX a. rekonstruotomis staklėmis.

Filme taip pat kalbinami Libertas Klimka, Veronika Povilionienė, Dainius Razauskas, Vytautas Tumėnas, Vykintas Vaitkevičius.

Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›

Trumpai apie renginį

Data	birželio 7 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Kino salė, V a.
Filmo trukmė	1 val.
Įėjimas	laisvas
Daugiau informacijos	semme.lt