Ne vienas, išsiruošę žemuogiauti, suverdavome kvapias miško uogas ant smilgos. O štai poetė Jurgita Jasponytė prisipažino biblioteką įsivaizduojanti kaip raištelį, ant kurio veriami įvairūs karoliukai. Kas jos vaizduotėje sudaro tą bibliotekos vėrinį? Kaip ji vertina šiuolaikinio gyvenimo kasdienybės skatinamus pokyčius bibliotekoje? Apskritai – ko lankytojai ir ypač vaikai tikisi iš bibliotekos? Šio numerio #Gyvožodžio šeimininkė – Zigmo Gėlės premijos laureatė ir bibliotekos darbuotoja J. Jasponytė.
Kol valdžios galvos tupinėja apie švietimo reformą, redakcija pamėgino atsigręžti į šios srities įstaigų darbuotojus. Kaip sekasi dirbti mokyklų bibliotekininkams, iš kur jie, nebūdami įtraukti į kultūros ir meno darbuotojų ar į švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, gauna profesinių žinių? Žurnale rašo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotoja Roma Lazinkienė. O apie literatūros, kalbos ar istorijos mokytojų patiriamą iš bibliotekų gaunamą naudą skaitykite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitmeninimo skyriaus vyriausiosios bibliotekininkės Aušros Trabšienės straipsnyje. Ar pakankamai žinomas, ypač regionuose, nuo 2012 m. veikiantis Epaveldo portalas, kuriame ne tik mokytojai, bet ir moksleiviai gali rasti suskaitmenintų jau daugiau kaip tūkstantį lietuvių autorių kūrinių?
Su visai kitokiomis problemomis prieš šimtą metų susidurdavo Vilniaus krašto mokytojai. Ne piketai dėl dviem savaitėmis pratęstų mokslo metų jiems rūpėjo, o kaip išsaugoti veikiančią lietuvišką mokyklą. Daugiau apie „Ryto“ lietuvių švietimo draugijos, prie kurios ištakų stovėjo ir Jonas Basanavičius, Liudas Gira ar Antanas Smetona, ryžtingą veiklą, kilusius laisvės suvaržymus, pasiaukojamai darbą dirbusius mokytojus sužinosite iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojos Rasos Sperskienės.
Laikydamasi tradicijos pakalbinti geriausiais savo kategorijoje paskelbtus bibliotekininkus, „Tarp knygų“ redakcija šiame numeryje skelbia interviu su 2016 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardą pelniusia Edita Urbonavičiene. Kas gali būti bendra tarp azartinių lošimų ir bibliotekos veiklos? kodėl jauniems žmonėms verta eiti dirbti į biblioteką? kaip kultūrą padaryti konkurencingą – atsakymus rasite Astos Stirbytės pokalbyje su šia energinga Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotoja.
„Naujų leidinių“ rubrikoje – dr. Inetos Kraul-Ward recenzija apie jaunų mokslo daktarų Vinco Grigo, Andriaus Šumino, Arūno Gudinavičiaus ir Modesto Grigaliūno parašytą mokomąjį leidinį „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“. Kodėl ši knyga rekomenduojama bibliotekininkams, bendrųjų ugdymo programų rengėjams, vyresniųjų klasių moksleiviams, jų tėvams? Pagaliau kas tie „požeminiai garažai? Gana klausimų – laikas rasti atsakymus skaitant žurnalą, o jei turėsite daugiau laiko – ir pačią knygą!
Skaitytojams paruošėme ir daugiau įdomaus skaitymo. Domitės istorija ir mėgstate kedenti rankraščius? Irmina Abramovienė su Kęstučiu Raškausku pavedžios jus po Ukmergės apylinkių dvarus, kuriuose buvo sukaupta viena didžiausių privačių bibliotekų Lietuvoje. Vis daugiau reikalų tvarkydami elektroninėje erdvėje, baiminatės dėl savo duomenų saugumo? Tomas Auškalnis papasakos, kaip bibliotekose sprendžiamas (arba turėtų būti sprendžiamas) šis klausimas. Kronikos mėgėjai šiame numeryje ras publikacijas, susijusias su Judaikos tyrimų centro Nacionalinėje bibliotekoje ir Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro Vilniaus universitete atidarymu. (Anonsą parengė Asta Stirbytė)
***
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).
Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu
Viršeliuose
Pirmame: Paskutinę pavasario dieną rekonstruotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradėjo veikti Laisvalaikio skaitykla. Viršelyje – akimirka iš atidarymo vakaro. Lindihopas bibliotekoje tarp knygų – štai toks mūsų kalambūras! Panaudota Vygaudo Juozaičio nuotrauka
Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – dzūkės mergaitės iš Varėnos apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Dzūkės itin mėgo tik jų vartojamas „šniūrines nagines – čempes“. Jos buvo neriamos vąšeliu iš plonų virvelių arba storų siūlų. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje (išėjo 8 kn.) „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų