Nacionalinės bibliotekos Kino klubas vėl kviečia susitikti. Šįkart jūsų lauks režisieriaus Mariaus Ivaškevičiaus filmo „Punsko novelės“ (2000 m.) peržiūra. Filmas nukelia žiūrovus į Lenkijos pasienyje besiglaudžiantį Punsko kraštą, garsėjantį savas šaknis puoselėjančia lietuvių bendruomene. Apie pastangas ne tik išsaugoti, bet ir plėtoti tautines tradicijas bei kultūrą ir pasakoja ši dokumentinė istorija.
Už kelių kilometrų nuo Punsko, Kampuočių kaime, prie asfaltuoto kelio stovi milžiniškas akmens luitas su metaliniu kryžiumi. Tai – Lietuvos Nepriklausomybei skirtas paminklas, kelias dešimtis tonų sveriantis akmuo. Jo viršūnėje matome metalinį kryžių su saulute viduryje. Jį sukūręs kalvis – lietuvis. Į kelią atsigręžusioje akmens pusėje iškaltas užrašas „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui 1990.III.11“.
Šis Pečiulių šeimos laukuose stūksantis akmuo buvo žinomas nuo neatmenamų laikų, tačiau nieko jis nedomino. Retsykiais darbų nuvarginti valstiečiai ant jo nelyginant stalo pasidėdavo maistą. 1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Juozui Pečiuliui kilo mintis akmenį iškelti iš žemės. Užmojis pareikalavo daug energijos ir triūso. Paminklas atidengtas 1991 m. kovo 11 dieną – Lietuvai švenčiant pirmąsias Nepriklausomybės metines.
Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus M. Ivaškevičiaus filme apie šį istorinį įvykį išsamiai pasakoja pats J. Pečiulis. Apie kitus svarbius Punsko gyvenimo dėmenis kalba ir Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Vaina bei iš šio krašto kilusi lietuvių aktorė Dalia Uzdila. Išvysite daug archyvinės medžiagos apie Punsko lietuviams svarbius įvykius: protestus dėl parapijų atskyrimo, Lenkijos pasieniečių užkardos įkėlimo į Punsko sveikatingumo centrą ir kitus.
Kviečiame susipažinti su šia įkvepiančia, išskirtinai patriotiška užsienio lietuvių bendruomene ir jos istorija.
Trumpai apie renginį
Data | liepos 21 d. |
Laikas | 12 val. |
Vieta | Kino salė, V a. |
Trukmė | 1,5 val. |
Įėjimas | laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |