Netrukus minėsime daug skambių pavadinimų, siekdami pagrįsti savo kvietimą atvykti į puikaus kūrėjo Arūno Matelio filmų peržiūrą. Bet jūs tikriausiai jau žinote, kad Nacionalinės bibliotekos kino klubas yra kokybės ženklas savaime, ar ne? Tad tiesiog smalsumo vedami žvilgtelėkime į režisieriaus pasiekimus.
A. Matelis – vienas iš kelių Europos režisierių, apdovanotų bene svarbiausiu pasaulinės kino industrijos prizu – Amerikos režisierių gildijos (angl. Directors Guild of America, DGA) apdovanojimu už išskirtinius nuopelnus režisūrai. Jo filmai susilaukė tarptautinio pripažinimo, demonstruoti Kanų kino festivalyje ir Roterdamo, Turino, Oberhauzeno, Amsterdamo, Leipcigo, „Silverdocs“, Maskvos ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose. Pasaulio kino mėgėjai galėjo gėrėtis A. Matelio filmų retrospektyvomis Niujorko moderniojo meno muziejuje (angl. The Museum of Modern Art, MoMA) ir dar bent keturiuose tarptautiniuose kino festivaliuose. Šis režisierius yra prodiusavęs daugiau kaip 30 filmų, ne tik pristatytų tarptautinei kino kūrėjų ir mėgėjų bendruomenei, bet ir rodytų per daugelį Europos šalių televizijos stočių, taip pat ir Japonijoje, Pietų Korėjoje, Izraelyje.
Taigi, pristatome vertą dėmesio kūrėją. Jo kurtų kino juostų dar nemačiusius kviečiame susipažinti, o kūrybą pamėgusius – ja pasidžiaugti. Tereikia per pietų pertrauką pasukti iš įprasto kelio Nacionalinės bibliotekos link. O gal tai jau tapo jūsų įprastu maršrutu penktadieniais?
Šį sykį kviečiame pasižiūrėti du A. Matelio trumpametražius filmus: vieną, pristatantį Lietuvos kultūrą (du zuikiai vienu šūviu), ir kitą – užburiantį dokumentinį pasakojimą apie ligoninės liftininką. Iškeiskite vos 30 savo dienos minučių į dvi naujas patirtis.
Kultūra, kertanti sienas (2004 m.)
Tai – pirmasis populiariausius Lietuvos kultūros ir meno reiškinius apžvelgiantis filmas. Jame glaustai pristatoma Lietuvos fotografija, muzika, teatras, kinas, šokis ir kitos meno sritys, informuojama apie žymiausius menininkus ir renginius. Filmas sukurtas Kultūros ministerijos ir Lietuvos instituto užsakymu. Tuometinė kultūros ministrė Roma Žakaitienė, pristatydama filmą, kalbėjo: „Norėdami populiariai ir glaustai pristatyti kultūrą nepabijojome gana modernaus, šmaikštaus ir kartais šiek tiek ironiško žvilgsnio į mus pačius, kuris būdingas ir šiuolaikiniams Lietuvos kūrėjams.“ Ministrė išreiškė viltį, kad filmas padės sustiprinti Lietuvos, kaip modernios ir šiuolaikiškos, bet kartu senas kultūros ir meno tradicijas turinčias Europos Sąjungos valstybės, įvaizdį. Dabar, prabėgus daugiau kaip dešimtmečiui, kviečiame įvertinti, ar ši jos viltis pasiteisino.
Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą (2003 m.)
„Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą“ – tai nesuprantama Alberto ramybė ir gebėjimas laukti. Apleistas ligoninės rūsys, pro liftą keliaujantis maistas, ligos, ligonių lankytojai, kartais – mirtis, ir Albertas, po parą dirbantis šiame pragare. O gal ne pragare, gal iš tiesų jis kaip šventas Petras gali kažkam atverti duris ir užkelti juos Rojaus vartų link? Daugelis iš mūsų neatlaikytų šio net oda juntamo laukimo, bet Albertas žino šį tą daugiau. Ir tai jam padeda net... džiaugtis. Šis pasakojimas – lyg savotiška Samuelio Becketto pjesės „Belaukiant Godo“ dokumentinė versija.
Filmas apdovanotas Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizu kaip geriausias 2003 metų filmas, rodytas Tarptautiniame Kanų kino festivalyje, tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, prestižiniuose festivaliuose Japonijoje, Rusijoje ir kt. O jau visai netolimą vasaros penktadienį mes jį dovanosime ir jums.
Trumpai apie renginį
Data | rugpjūčio 18 d. |
Laikas | 12 val. |
Vieta | Kino salė, V a. |
Trukmė | 30 min. |
Dalyvavimas | dalyvių skaičius ribotas, prašome registruotis čia › |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ › |
Svarbu | maloniai prašome gerbti vieni kitus ir atvykti laiku; vėluojantys žiūrovai į salę nebus įleidžiami |