Rugpjūčio 17 d.: IFLA lydinčioji konferencija: genealogijos ir vietos istorijos sesija. 2-oji diena

IFLA konferencijos „Įvairialypių tapatumų iššūkiai. Daugiatautiškumas genealogijoje, lokalinėje istorijoje ir regioninėje atmintyje: bibliotekų ir kitų atminties institucijų iššūkiai bei galimybės“ antroji diena buvo skirta genealogijai ir vietos istorijai. Į sesiją atvykę pranešėjai iš įvairių šalių dalinosi patirtimis bei pasiekimais ir siūlė būdus, kaip paskatinti bibliotekas, kitas atminties institucijas aktyviau prisidėti prie veiklos, įtraukiančios bendruomenes ir skatinančios geriau pažinti tiek savo giminės, tiek savo krašto praeitį.

Pranešėja Helen M. Y. Chan iš Honkongo pasakojo, kaip 800 vienos pradinės mokyklos mokinių apsikeitė pačių sukurtais knygų žymekliais su mokyklų moksleiviais devyniose pasaulio šalyse. Ji pakomentavo, kaip vaikai įsitraukė į pasaulinį „Keitimosi žymekliais“ projektą, kokių patirčių įgijo kurdami knygų žymeklius. Pranešėja pasidžiaugė ir kito projekto sėkme, tai – „YouTube“ vaizdo įrašų mainų tarp Honkongo ir Didžiosios Britanijos mokyklų projektas „Kinų naujieji Mėnulio metai“. Pasak Helen M. Y. Chan, perduotos žinutės buvo naudingos abiejų mokyklų mokytojams, mokiniams socialiniu, intelektiniu ir kultūriniu požiūriu, taip pat atskleidė vaizdo ir kitų skaitmeninių technologijų taikymo naudą mokyklų bibliotekų veikloje.

Pranešėjas iš Japonijos Takashi Nagatsuka supažindino su vietos istorijos duomenų rinkimo ir skaitmenininimo pažanga Japonijos viešosiose bibliotekose ir kitose informacijos kaupimo institucijose. Nuo 2013 metų Japonijoje sėkmingai funkcionuoja archyvų kolekcijų skaitmeninimo ir demonstravimo sistema ADEAC, sukurta skaitmeninių kolekcijų debesų platformos pagrindu. ADEAC sukaupė daugybę duomenų apie Japonijos regionų vietinės istorijos skaitmeninių kolekcijų rodinius. Paieškos funkcijos suteikia unikalias galimybes pažinti krašto istoriją, tai ir didelės skiriamosios gebos 3D vaizdas, visapusiška teksto paieškos galimybė ir kt.

Pranešėjos Simone Borges Paiva iš Brazilijos projektą „Kartų praktiniai kursai Brazilijoje: individo socializacija ir jo istorija“ pristatė sesijos moderatorė Cherie Bush. Tai istorija apie pagyvenusių žmonių gyvenimo patirties perdavimą jaunajai kartai ir senjorų socializacijos skatinimą. Šiuolaikinė tikrovė Lotynų Amerikoje privertė pagyvenusius žmones užsisklęsti savyje, atsiriboti nuo pasaulio. Universitetas, biblioteka, savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti „Kartų seminarus“, kuriuose iš senjorų pasakojimų kuriama memorialinė kolekcija.

Rumunijos atstovė Cristina Ioana Roiu pristatė projektą „Europeana“. Vykdant šį projektą buvo renkami paprastų žmonių prisiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą, minint karo šimtmetį. „Europeana“ pabandė į 1914–1918 metų karą pažvelgti paprastų žmonių akimis, nesvarbu, kokioje pusėje jie buvo per šį konfliktą. Projekte dalyvavo asmenys nuo 17 iki 101 metų tiek iš didžiųjų miestų, tiek iš atokių vienuolynų, mažyčių kaimelių. Sukurtas vertingas skaitmeninis archyvas, kuriame sukaupti europiečių šeimų dokumentai, nuotraukos, laiškai, istorijos, prisiminimai iš Pirmojo pasaulinio karo laikų.

Savo pranešimus pristatė ir Lietuvos atstovai. Apie projektą „Vilnijos vartai – vartai į vietos istoriją“ nuotaikingai pasakojo Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojos Edita Sėdaitytė ir Neringa Androšiūnaitė. Apie sakytinės istorijos metodo taikymo naudą bibliotekose kalbėjo Dalia Cidzikaitė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Angelė Mikelinskaitė, atstovaujanti Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės- Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centrui, pažvelgė į knygų dedikacijas kaip į kultūrinio ir nacionalinio identiteto išraišką. Panevėžietė tyrinėjo dedikacijas, užrašytas ant režisieriui Juozui Miltiniui dovanotų knygų, kitų dokumentų. Nacionalinės reikšmės kolekcijoje – visą gyvenimą J. Miltinio kaupti kūrybos ir veiklos dokumentai, susiję su Panevėžio, Lietuvos ir Europos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiais, kultūros veikėjais. Vilniaus universiteto atstovas Vigintas Stancelis pasidalino žiniomis apie praktinį atvirosios platformos „edX“ taikymą mokant vietos istorijos ir genealogijos. Įdomius pranešimus lydėjo turiningos diskusijos.

IFLA lydinčioji konferencija Nacionalinėje bibliotekoje suteikė jos dalyviams svarbių žinių, praturtino naujomis patirtimis, kurios pravers diegiant šiuolaikinius modelius savose bibliotekose. Tokius teigiamus atsiliepimus išsakė ir konferencijos dalyviai, ir organizatoriai.

Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave (Wroclaw, Lenkija) vyksiančios 83-osios IFLA konferencijos „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“ darbe dalyvaus ir Nacionalinės bibliotekos delegacija, vadovaujama generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko.