Lietuvos Sąjūdžio konferencija „Nacių–sovietų pakto pasekmės XXI amžiuje“

Prieš 30 metų rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko pirmasis sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas ir pirmoji vieša antisovietinė demonstracija po 1972 metų Kauno įvykių. Mitingas pasmerkė J. Ribentropo ir V. Molotovo pasirašytą nepuolimo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kurie panaikino Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybę, turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint pakto pasirašymo 50-ąsias sukaktuves, Lietuvos Sąjūdis surengė protesto akciją „Baltijos kelias“. Per šią akciją daugiau kaip du milijonai lietuvių, latvių, estų susikibo rankomis ir sudarė gyvą grandinę per tris Baltijos valstybes, atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos. Taip išreiškėme norą būti laisvi. Toms progoms atminti Lietuvos Sąjūdis Nacionalinėje bibliotekoje organizavo konferenciją apie sovietų ir nacių sandėrio pasekmes XXI amžiui.

Konferencijoje kalbėdamas Atkuriamojo Seimo pirmininkas, faktinis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis pažymėjo, kad prieš 30 metų viešai išreikštas tikėjimas, jog laisvė ateis – kaip derli sėkla, sėkmingai sudygo. „Idėja buvo tokia svarbi ir gaji, kad liko gyventi. Ir tas įvykis toks reikšmingas, kad mes jį švenčiame. Tačiau laikas kalbėti tiesiai. Esame fronto linijoje, už mūsų – Europa. Aplink mus vyksta nuolatinis karas. Prieš mus – trilypė branduolinė Maskvos agresija. Ji pirmiausia skirta mūsų dvasiai palaužti. Turime būti kovingi ir labai protingi“, – teigė prof. V. Landsbergis. Jis pabrėžė, kad rugpjūčio 23-iosios mitingas tapo simboline naujos epochos kregžde, Lietuvos kelio į Sąjūdį ir Nepriklausomybę pradžia.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje, diplomatas Petras Vaitiekūnas ragino nepamiršti Ukrainos, kuri „sugeria didelę dalį žiaurios Rusijos agresijos“, o Adolfo Damušio demokratijos centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, kaip ir kiti konferencijos pranešėjai, tikino, kad neleistinai užmiršome to meto šaltinius ir dokumentus, kad per mažai juos analizuojame, tyrinėjame, aptarinėjame.

Dabartinis Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus pristatė Lenkijos aktyvistės, organizacijos „Kovojantis Solidarumas“ veikėjos Jadvygos Chmielovskos ir žurnalisto Vitalijaus Karakorskio pranešimus apie sovietų ir nacių susitarimų pasekmes šiandienos geopolitikoje ir ideologijoje.

Konferencijoje kalbėjo ir Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas, publicistas ir žurnalistas Aleksandras Podrabinekas. Jis yra Prahos deklaracijos dėl Europos sąžinės ir komunizmo pasmerkimo iniciatorius, kuris paragino „pasmerkti komunizmo nusikaltimus visoje Europoje“. Jo knyga „Baudžiamoji medicina“ atskleidė nusikalstamą psichiatrijos piktnaudžiavimą Sovietų Rusijoje. Ne kartą suimtas, kalintas, išgyvenęs Sibiro tremtį, buvęs Maskvos Helsinkio grupės narys, Solidarumo judėjimo politinės tarybos narys sveikino Lietuvos disidentus ir linkėjo išsaugoti budrumą. „Tegul rugpjūčio 23-ioji būna verta stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo visoje Europoje ir primena bebaimių disidentų veiklą, atvedusią Lietuvą į būsimą Sąjūdį, į laisvę“, – sakė disidentas A. Podrabinekas.