V. Vasiliauskas: pajamų nelygybė – viena didžiausių šalies ekonomikos ydų

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos banko sukviesti šalies ir užsienio ekspertai, Vyriausybės ir Seimo nariai, mokslo bendruomenės ir verslo atstovai, Europos Komisijos socialinės srities žinovai diskutavo ir ieškojo būdų, kaip sumažinti pajamų nelygybę. Pirmą kartą Lietuvos bankas surengė ekonomikos konferenciją, skirtą vienai opiausių šalies ekonomikos ydų – pajamų nelygybei.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad pagrindinis šios konferencijos tikslas – konstruktyvūs ekonominės politikos sprendimai ir Lietuvos bankas yra pasirengęs prie pokyčių prisidėti ekspertinėmis žiniomis.

„Ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau to augimo naudą jaučia ne visi vienodai. Pajamų lygio skirtumai vis didėja ir tai lemia neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes. Neišspręstos pajamų nelygybės problemos skaudžiai atsiliepia valstybės ekonomikos raidai. Pajamų nelygybė gimdo galimybių nelygybę, o tai veda į pražūtingą nusivylimą savo valstybe ir didina emigraciją“, – skaudžiai konstatavo dr. V. Vasiliauskas.

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje 2012 m. 20 proc. daugiausia uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. 2016 m. šis rodiklis jau viršijo 7 kartus. Skurde gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančiųjų – tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ir mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai, pensininkai.

„Pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant. Tai įmanoma, ir tai įrodo sėkmingi Šiaurės šalių pavyzdžiai. Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemų pokyčių. Savo pasiūlymus Lietuvos bankas yra pateikęs Vyriausybei ir Seimui“, – teigė V. Vasiliauskas.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, gyvybiškai būtina nulinė tolerancija politinei ir ekonominei korupcijai, efektyvi ir principinga kova su šešėline ekonomika. „Kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas, mokesčių srityje neišvengsime platesnės aprėpties reformos. Ją numatant reikėtų susitelkti į darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, pajamų mokesčių tarifų įvairovės mažinimą ir į naujų pajamų šaltinių paiešką. Svarstytinas ir platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas“, – pabrėžė dr. V. Vasiliauskas.

Mažėjant gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant, svarbu didinti žmonių motyvaciją dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Siūlomas paprastas būdas – asmeninė sąskaita, iš kurios gyventojas kasdien matytų, kokią pensiją jam garantuoja jo oficialus uždarbis. Tačiau pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir jokiu būdu nepriešinti atskirų jos elementų. „Ir galų gale reikia aiškiai pasakyti, kad nebus jokio proveržio, kol neįsigalios absoliučiai visiems priimtina moralinė nuostata, kad mokesčių nemokėjimas yra vagystė“, – pareiškė Lietuvos banko vadovas.

Konferencijos dalyviai akcentavo, kad įgyvendinus Lietuvos banko ir ekspertų pateiktus konkrečius siūlymus jau kitąmet, vertinant pajamų nelygybę Lietuvoje, statistiniai duomenys bus kur kas geresni. O Lietuvos bankas patikino, kad tokias metines konferencijas jie tradiciškai organizuos kasmet.

Susiję straipsniai:

• Delfi.lt ›