2017 m. spalio 31 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2017 m. 10-asis numeris: apie ką jis?

Šiuo numeriu kviečiame apsilankyti tikroje intelektualų puotoje. Algirdas Julius Greimas, Tomas Venclova, Vytautas Landsbergis tapo pagrindiniais herojais, apie kuriuos spalio mėnesį rašo žurnalas „Tarp knygų“. Leidinio puslapiuose jie susitinka dėl skirtingų priežasčių, bet skaitytojas juk išlošia visais atvejais!

Jeigu iki šiol apie pasaulinio garso mokslininką A. J. Greimą daugiau žinojo labiau akademinė bendruomenė, tai 2017-uosius paskelbus Greimo metais, šis per nacionalinį transliuotoją sukamame vaizdo klipe lietuviškai su lengvu akcentu apie gyvenimo prasmę samprotaujantis sodraus balso ūsočius paskatino mąstančius žmones labiau pasidomėti ir jo asmenybe. Kad lietuviams A. J. Greimas įdomus, įrodė ir visą spalį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykę renginiai: konferencija, filmo, knygos pristatymas, paskaitos gausiai sutraukė lankytojų, ypač jaunimo. Žurnale šis mąstytojas pristatomas linksmai, mokslininkų lūpomis apžvelgiant jo darbus ir pagaliau... chronologiškai. Čia jūsų gidais taps komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė, profesoriai Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro profesoriai Arūnas Sverdiolas ir Kęstutis Nastopka, dr. Jūratė Levina ir „įvykių metraštininkė“ Vaidenė Grybauskaitė.

Kitas ryškus intelektualas – visada turintis tvirtą, galbūt ne visada visiems patogią nuomonę, kaip ir A. J. Greimas – lietuvių išeivis, keturis dešimtmečius gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Poetas, vertėjas, publicistas, jubiliejiniu vakaru Nacionalinėje bibliotekoje pradėjęs savo 80 metų sukakties Vilniuje, kurio garbės pilietis yra, šventimo maratoną, neabejotinai patrauks „Tarp knygų“ skaitytojų dėmesį. Dėl to pasistengė dr. Dalia Cidzikaitė. Apie ką ji rašo? Čia labai praverstų vieno žurnalisto pajuokavimas: „Jeigu Lietuva neturėtų Tomo Venclovos, mums reikėtų jį išgalvoti – tokia yra profesoriaus reikšmė Lietuvos intelektualinėj erdvėj...“

Dar vienas šio numerio herojus – asmenybė, dalyvavusi kuriant šių laikų valstybę, vadovavusi tam atkūrimui. Jis – ne tik tapo metaforiniu žurnalo puslapių svečiu, nuo šiol į Nacionalinę biblioteką jis galės užsukti kaip į savo darbo kabinetą. Jo dovanota asmeninė biblioteka tapo spalio 11 d. čia atidaryto Valstybingumo centro pagrindu. „Galų gale, jeigu kas nors domėsis ir vartys, pamatys visokių įdomių dalykų. Žinote, laikai keičiasi, ateina naujos kartos, nauji interesai, ir kartais, kas buvo neįdomu, pasidaro vėl įdomu...“ – per iškilmę kalbėjo profesorius. Ar dar lieka intriga, kas jis?

Didesnė ar mažesnė visų šių trijų intelektualų asmeninė biblioteka saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o štai kitos įvairiapusės lietuvių asmenybės biblioteką knygotyrininkams tenka lasioti kone po kruopelytę. Dr. Ilona Čiužauskaitė pristato dr. Ingos Liepaitės ir muziejininko Antano Verbicko studiją „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“. Autoriai neabejoja dėl šiai bibliotekai priklausiusių 37 pavadinimų knygų, iš kurių apie pusę yra religinio turinio knygos, kitos – grožiniai kūriniai, kalbotyros, muzikos, tautosakos, filosofijos, teisės, matematikos, literatūros mokslo ir istorijos veikalai. Šio vieno iškiliausių XIX amžiaus Lietuvos kultūros figūrų – poeto, kalbininko, vertėjo, matematiko, kunigo – asmeninė biblioteka, kaip pažymi straipsnio autorė, „nebuvo pažymėta laimės ir sėkmės ženklu“. Ar norėtumėte sužinoti kodėl?

Bibliotekų specialistams skirtoje rubrikoje „Šiandien aktualu“ redakcija siūlo paskaityti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojos dr. Birutės Railienės straipsnį apie personalinės bibliografijos svarbą, jos sudarymo pokyčius. Kas šiais laikais „pretenduoja“ užimti jos vietą ir kokį svarbų darbą rašantiems disertaciją tyrėjams patarė atlikti Umberto Eco? Atsakymai – šiame žurnalo numeryje.

Palyginti nedažnai lepiname dailės mėgėjus. Taigi šįkart – pokalbis su talentinga sėkmingai per pasaulį žengiančia knygų iliustruotoja, dailėtyrininko rašinys apie žinomo lietuvių ekspresionisto paveikslą, saugomą Nacionalinėje bibliotekoje, ir atsiliepimai apie pabandymą patiems tapti dailininkais. Prieš jums atsiverčiant žurnalą, pasakysime tik, kad Viktorija Pukėnaitė pakalbino IBBY Lietuvos skyriaus 2016 m. rinkimuose Domicėlės Tarabildienės premijos už gražiausią knygą laureatę, dr. Kęstutis Šapoka pristatė išraiškingą paveikslą „Penki muzikantai“, o Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja Loreta Liutkutė – daugiau kaip pusę metų vykdytą Klaipėdos krašto pažinimui, pasitelkiant dailę ir jos priemones, skirtą projektą. Jei dar nežinote, kas yra knygos „Laimė yra lapė“ viena iš autorių ir ką dailėtyrininkai vadina „subtiliuoju aukštaičiu“, būsite tiesiog priversti atsiversti žurnalą „Tarp knygų“.

Mėgstantieji pažinti pasaulį įdomias detales dėliodami į visumą ir besidomintieji bibliotekų istorija, su malonumu praris Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektų vadovo Raimundo Klimavičiaus parengtą dokumentą, iš kurio galima gauti faktinių žinių ne tik apie Panevėžio, bet ir kitų Panevėžio krašte veikusių bibliotekų, kultūros įstaigų padėtį Antrojo pasaulinio karo metais ir net gyventojų politines nuotaikas, perteikiamas vokiečių akimis.

Nuo šio rudens ir bibliotekininkai turi savo angelą sargą. Jeigu kas nors to dar nežinojote, šiame numeryje rasite pasakojimą, kam, kaip kilo sumanymas imtis šio darbo ir kur rasti net visą Angelų kalvą šioje žemėje. 

---

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Viršeliuose

• Pirmame: Angelų kalvoje (Trakų r.) ankstyvą šių metų rudenį sparnus išskleidė Bibliotekininko globos angelas (autoriai Algimantas Sakalauskas ir Ričardas Grekavičius). Danguolės Banevičienės nuotrauka
• Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – merginos iš Platelių (Plungės r.) apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų