„Ten visa bus kaip ir šioj žemėj. Tas pats sodas,
Gilus gilus, tamsus ir tankus. Ir vidurdienį
Ten džiaugsis susirinkę žmonės,
Kurie dar niekad nesimatė <...>“
(Oskaras Milašius, „Lapkričio simfonija“ )
Ar dabarties laikas dar tinkamas tokiam manieringo gylio poetui, koks buvo O. Milašius? Kodėl „prancūziškai rašančio lietuvių poeto“, kaip jis pats save vadino, pavardės nėra greta Charles’io Baudelaire’o ir Guillaume’o Apollinaire’o? Kodėl jis nėra labai populiarus ir pačioje Lietuvoje? Pasak literatūrologės profesorės Viktorijos Skrupskelytės, nors O. Milašius ir neiškilo į prancūziškosios poezijos viršūnes, jo poezija niekada nebuvo įtraukta į universitetų programas, Prancūzijoje jis turi ištikimų skaitytojų – šioje šalyje jo kūrybai skirtuose renginiuose sutiksi tikrai neeilinių prancūzų poezijos ir literatūros atstovų. O. Milašiaus kaip poeto likimą lėmė ir istorinės aplinkybės – juk geriausia jo poezija sukurta po Pirmojo pasaulinio karo, kai žmonėms norėjosi ko nors visiškai naujo. Būtent todėl ir kilo siurrealizmo banga, kuriai O. Milašius nepriklausė.
Prof. V. Skrupskelytės nuomone, O. Milašiaus neįmanoma priskirti jokiai poezijos ar literatūros srovei. Kita vertus, jo politinės pažiūros ir pozicija nepriklausomos Lietuvos klausimu labai aiškios. Bajoriškos kilmės lenkiškoje kultūroje subrendęs ir lietuviškai nemokėjęs rašytojas, Rusijos pilietis – O. Milašius – tapo pirmuoju (laikinu) Vasario 16-osios Lietuvos atstovu Prancūzijoje. Galbūt apsisprendimo motyvas būti Lietuvos, o ne Abiejų Tautų Respublikos gynėju slypi šios asmenybės žodžiuose: „Mano tėvai ir protėviai gyveno iš lietuvių valstiečių darbo.“
Daugiau apie O. Milašiaus poeziją, diplomatinę ir politinę veiklą sužinosite peržiūrėję Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje filmuotą vaizdo įrašą. Prof. V. Skrupskelytę kalbina Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas. Pokalbyje dalyvauja Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.