Konferencija „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: kultūra ir rinkodara“

Gruodžio 5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: kultūra ir rinkodara“. Gausus būrys pranešėjų ir teminių sesijų dalyvių svarstė, ar kultūra ir rinkodara gali eiti koja kojon, ar finansiniai ribojimai, su kuriais susiduria kultūros sektoriuje dirbantys rinkodaros specialistai, yra nuosprendis pralaimėti, ar gali virsti kūrybiškumo paspirtimi. Aptartos kompetencijos, kurios sudarys galimybę ateities bibliotekoms skatinti sėkmingus visuomenės pokyčius. Pagrindines renginio sesijas moderavo ir taškus ant „i“ meistriškai dėliojo dr. Marius Lukošiūnas.

Sveikinimo žodžiai

Renginio dalyvius pasveikino pirmą sykį į Lietuvą atvykusi Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) prezidentė Glòria Pérez-Salmerón. „Bibliotekos turi būti naudingos, jos privalo padėti žmonėms. Šiais laikais informacija naudojama kitais būdais, tad bibliotekos privalo prisitaikyti. Jos atlieka daug daugiau vaidmenų, nei tik didina knygų prieinamumą. Atsižvelgiant į tai, IFLA strateginį planą sudaro keturios kryptys: biblioteka ir visuomenė, informacija ir žinios, kultūros paveldas ir įgūdžių bei gebėjimų lavinimas“, – apie šių dienų bibliotekų aktualijas kalbėjo IFLA prezidentė. 

„Ši konferencija labai savalaikė, nes visuomenė iš tiesų stipriai keičiasi. Anksčiau bibliotekos būdavo pokyčių objektai, ne subjektai. Dabar jos virsta subjektais, socialinės traukos centrais. Kuriame bendruomenę, tampa reikalingos ir rinkodaros žinios“, – teigė Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė.

Į susirinkusius kreipėsi ir Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas: „Dabar visi keliame klausimą apie bibliotekų ateitį. Kokia gi ta šiuolaikinė biblioteka? Nacionalinė biblioteka šiuo atveju rodo nuostabią lyderystę, demonstruodama įvairialypius šiuolaikinės bibliotekos vaidmenis. Ne tik knyga, internetas, bet ir renginys, pokalbis, diskusija yra žinių ir žinojimo sklaidos forma. Šie vaidmenys tikrai prieinami ir regionų bibliotekoms.“  

Pagrindinėje sesijoje – pavyzdžiai, įžvalgos ir patirtys

Pasibaigus sveikinimo kalboms, pranešimą skaitė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas – jis kultūros srities specialistų auditorijai pristatė Nacionalinės bibliotekos strategijos ir vykdomų veiklų rinkodarinius aspektus. Nacionalinės bibliotekos vadovas papasakojo apie po pagrindinio Nacionalinės bibliotekos pastato renovacijos įvykusią bibliotekos vaidmens ir įvaizdžio kaitą, pristatė bibliotekoje vykdomų veiklų įvairovę, partnerysčių tinklą ir komentavo pasirinktas strategines kryptis.

Socialinės informacijos centro vyr. projektų vadovės Viktorijos Jonikovos pristatyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai atskleidė, kaip bibliotekas ir jų misiją mato Lietuvos gyventojai, ir padėjo suvokti gyventojų dalyvavimo šalies kultūros gyvenime pokyčius. Pranešimo pabaigoje tyrėja pateikė per tyrimą sugeneruotas rekomendacijas kultūros srities darbuotojams.

Pirmąją pagrindinės sesijos dalį užbaigęs kultūros ministrės patarėjas dr. Viktoras Bachmetjevas skaitė pranešimą tema „Kultūra ir įvaizdis: kaip kalbėti apie kultūrą?“ Pranešėjas dalijosi įžvalgomis, paremtomis asmenine profesine patirtimi, sukaupta ilgus metus dirbant viešosios komunikacijos ir reklamos srityse. Dr. V. Bachmetjevas siekė paneigti mitus, kad kultūra skirta išskirtinai elitui, o rinkodara susijusi tik su pardavimais, ir pateikė pavyzdžių, kad tai iš esmės viena kitą papildančios sritys.

Patirtimi grįstos profesionalų rekomendacijos

Antroje renginio dalyje konferencijos dalyviai rinkosi į tris temines sesijas kultūros rinkodaros ypatybes atspindinčiomis ir kylančias problemas gvildenančiomis temomis.

Sesijoje „Nulinis biudžetas“, kurią inicijavo ir moderavo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) direktorė Alvydė Palaimaitė, dalyvavo marketingo ir komunikacijos ekspertė, UAB „Hersus“ direktorė Delija Milašiūtė, komunikacijos ekspertas ir TV režisierius Gintaras Šeputis, nepriklausoma režisierė ir kultūrinių projektų vykdančioji prodiuserė Algina Bedulskė bei socialinės medijos ekspertas ir mokymų namų „EduMint“ rinkodaros vadovas Domantas Širvinskas. Su kultūros srities darbuotojų darbo subtilybėmis profesinėje veikloje susidūrę specialistai aptarė būdus, kaip plėsti auditoriją ribojamiems biudžeto, pateikė praktinių patarimų.  

Kultūros ir visuomenės temų žurnalisto, pirmojo profesionalaus lietuviško podcasto NYLA vedėjo ir prodiuserio Karolio Vyšniausko moderuotoje sesijoje tema „Rėmimas ≠ €“ kalbėta apie tai, kaip pakelti kultūros projektų vykdymo ir sėkmingos komunikacijos naštą, strategiškai renkantis partnerius ir paramos šaltinius. Įžvalgų negailėjo sesijos dalyviai: „Minecraft Gigafactory“ projekto variklis Darius Kniūkšta, leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė ir festivalio „Kino pavasaris“ rėmimo vadovas, MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.

Trečioji sesija sukvietė visus, norinčius pasimokyti iš kultūros ir jai giminingų sektorių lyderių, inicijavusių ir sėkmingai suvaldžiusių stambius projektus. Sesiją „Sėkmės pamokos“ moderavo televizijos žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Rytis Zemkauskas. Patirtimi dalijosi viešosios įstaigos „Kauno bienalė“ vadovė, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė, leidyklos „Alma littera“ prekės ženklo vadovė Giedrė Kraukšlytė ir Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.

Apibendrinimas ir palydimosios mintys

Konferenciją vainikavę teminių sesijų apibendrinimai suteikė progą skirtingose diskusijose dalyvavusiai auditorijai išgirsti visose jose prieitas išvadas. Palydėdamas susirinkusius specialistus konferencijoje įgytų žinių versti praktika, baigiamąjį pranešimą skaitė agentūros „Hill+Knowlton Strategies“ partneris ir valdybos pirmininkas Mykolas Katkus. Jis prisipažino esąs didis bibliofanas ir teigė manąs, kad kultūra – tai visuomenę stiprinantys klijai. Šiomis mintimis vienas stipriausių komunikacijos srities lyderių Lietuvoje grindė savo nuomonę, kad valstybei itin svarbu atkreipti dėmesį į kultūros sritį ir deramai ją finansuoti. 

Kas metus vykstančią konferenciją „Bibliotekos socialiniams pokyčiams“ organizuoja Nacionalinė biblioteka. 2017 m. renginio partneriai – Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) programa „Informacija visiems“.

Kviečiame žiūrėti konferencijos (pagrindinių ir teminių sesijų) vaizdo įrašus ir interviu su IFLA prezidente Glòria Pérez-Salmerón Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale ›

Daugiau akimirkų iš renginio rasite čia ›