2018 m. sausio 8 d.

Sausio 8 d. ir 30 d.: pokalbiai apie muzikantą D. Bowie ir soulo muziką

Žiemos viduryje tikriausiai niekas kitas negali taip sušildyti sielos kaip gera muzika. Sausio mėnesį visų melomanų laukia nauji įdomūs susitikimai iš pokalbių ciklo „Roko muzikos istorija ir perspektyvos“. Jų autorius Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas sausio mėnesiui parengė du intriguojančius pristatymus.

Sausio 8 d. – Roko istorija: prisimename Davidą Bowie

Šią dieną D. Bowie būtų sukakę 71-eri. Tad kviečiame kartu prisiminti vieną labiausiai kerinčių roko muzikos asmenybių, dainų autorių ir atlikėją, aktorių, dailininką – visapusišką kūrėją, dariusį įtaką daugybei menininkų visame pasaulyje, įkvėpusį bene visus, ieškančius ypatingesnės roko muzikos. Roko chamelionu vadinamas artistas galėjo lyg niekur nieko pradėti visai naują roko kryptį, taip pat lengvai ją palikti savieigai ir įsitraukti į ką nors kitą, kas jam tuomet atrodė svarbu. Tikėdamas savimi, nepaprastai išradingas, be kompromisų eksperimentuodamas, D. Bowie ištisus dešimtmečius lyg ir be jokių išskirtinių pastangų buvo labai populiarus.

Susitikime dalinsimės įspūdžiais ir vertinimais, žiūrėsime archyvinio vaizdo įrašo ištraukas iš D. Bowie 1978 metų koncerto Vokietijoje. Aptarsime muzikanto 1977–1979 metų periodą, kai grįžęs iš JAV, išleidęs kelias puikias soulo stiliumi pulsuojančias plokšteles, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį filme „Žmogus, kuris nukrito į Žemę“, D. Bowie savo sugrįžimą į Europą įamžino muzikos albumuose, žinomuose kaip „Berlyno trilogija“. Tai bene kūrybingiausias ir novatoriškiausias atlikėjo laikotarpis, kuris, kaip byloja vėlyvieji įrašai ir vaizdo klipai, iki pat gyvenimo pabaigos ir pačiam D. Bowie liko ypač svarbus.

Sausio 30 d. – Soulo muzikos žanras

Muzikos tyrinėtojai soulą vertina, kaip „išskirtinai amerikietišką, užgimusią savitą juodųjų muzikinę saviraišką, derinančią dvasingąjį gospelą su profanišku ritmenbliuzu“. Soulo muzika greitai pasklido po pasaulį, jaudindama įvairiausių šalių bei tautybių klausytojus, tapdama universalia tikrų kasdienių ir kartu dieviškų žmogaus jausmų skleidėja ir gaivintoja. Pakiliausiomis nuotaikomis ar sunkiausių išgyvenimų metu pati paprasčiausia soulo daina atrodo pajėgi sugerti ar atspindėti sielvartą, graužatį, abejones, žavesį ir slapčiausias  svajones. Soulo dainų autoriai tarsi atrado magišką formulę suasmeninti bet kokią gyvenimo situaciją. Be to, jie nebijo būti didaktiški, globėjiški, o soulo dainos paprastumas neskamba banaliai. Dažniausiai taip ir nesupranti, kokiu būdu daina gali taip išgryninti ir taikliai atspindėti tai, kas (kaip klausytojui atrodo) įvyko išskirtinai tik jam vienam.

Susitikime prisiminsime soulo muzikos ištakas, raidą ir pagrindines kryptis, sietinas su legendinėmis įrašų kompanijomis, kaip „Motown“, „Stax“, ir vietovėmis, kaip Philly – Filadelfija ar Chicago – Čikaga, subžanrus, kaip psichodelinį soulo ar baltųjų atlikėjų perimtą ir savaip įkūnytą „žydraakių soulą“ (blue-eyed soul), soulo sąsajas su funko bei disko muzika, taip pat apžvelgsime šio žanro naujausias tendencijas ir išraiškas.

Trumpai apie renginį

Data	sausio 8 d. ir 30 d.
Laikas	18 val.
Vieta	sausio 8 d. – Konferencijų salė, V a., sausio 30 d. – Kino salė, V a.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Organizuoja	Nacionalinė biblioteka; menų studija „Garsas ir spalva“
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“ sausio 8 d. socialiniame tinkle „Facebook“ sausio 30 d.