Šį rudenį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka informavo apie savo fonduose saugomus neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldo dokumentus, Antrojo pasaulinio karo metais paslėptus ir išsaugotus Šv. Jurgio bažnyčios (buvusių Knygų rūmų) rūsiuose. Ši žinia apskriejo ne tik visą Lietuvą. Reportažus ir straipsnius apie tai skelbė didžiausi šalies portalai, naujienų agentūros, televizijos, įvairūs spaudos leidiniai. Sulaukėme ir daug tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Ypač išsamią publikaciją paskelbė bene įtakingiausias pasaulio leidinys „The New York Times“. Spalio 24 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, esantis Žydų mokslinių tyrimų institutas (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) išskirtiniame renginyje pristatė keletą eksponatų iš Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų judaikos dokumentinio paveldo rinkinio. Iki šiol manyta, kad minimas paveldas per Holokaustą buvo sunaikintas. Pasaulinio garso mokslininkai ir tyrėjai šį Nacionalinės bibliotekos atradimą vadina „sukrečiančiu, amą atimančiu ir kvapą gniaužiančiu reiškiniu“, kuris padės geriau suprasti žydų istoriją ir atvers naują skyrių dramatiškoje Holokausto ir nacių grobstymo istorijoje, kai vokiečiai siekė sunaikinti ne tik žydų tautą, bet ir jų atmintį bei kultūrą. Daugiau nei 170 000 puslapių dokumentų išsaugojo herojiškos pastangos – juos išgelbėjo ir Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose išsaugojo čia dirbęs bibliotekininkas, Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis.
Tarptautinės žiniasklaidos dėmesys šiam įvykiui neatslūgsta iki šiol. AFP (Prancūzijos žiniasklaidos agentūra – Agence France-Presse – yra trečia pagal dydį pasaulyje tarptautinė naujienų agentūra po „Associated Press“ (AP) ir „Reuters“, įkurta 1835 m.) šiomis dienomis parengė ir savo kanalais išplatino išsamią informaciją. Siūlome susipažinti su naujausiomis publikacijomis:
„Nepaprastai svarbu dalyvauti šiame istoriniame įvykyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisideda prie kultūros istorijos ir kolektyvinės atminties puoselėjimo bei išsaugojimo. Tai – mūsų misija, taip pat daugelio metų nuoseklaus darbo ir tyrimų rezultatas, – pažymi Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. – Pasibaigus bibliotekos rekonstrukcijai, gerokai sustiprinome judaikos tyrimų mastą. Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje.“