Kaip tapti valstybe?

Sausio 23 dieną Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje įvyko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Dovilės Jakniūnaitės monografijos „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatymas ir pokalbis apie valstybių teritorijas, sienas ir geografinę lemtį.

Pokalbio dalyviai – knygos autorė prof. Dovilė Jakniūnaitė, tarptautinės teisės ekspertė dr. Erika Leonaitė, geografas ir kartografas dr. Kęstutis Papšys ir pokalbio moderatorius žurnalistas Paulius Gritėnas – remdamiesi konkrečiu Gruzijos ir dviejų jos teritorijų – Abchazijos ir Pietų Osetijos, kurios formuoja save kaip suverenias teritorines politines bendruomenes, pavyzdžiu, diskutavo, kas XXI a. lemia valstybės atsiradimą, kokią reikšmę šiam procesui turi valstybės sienos ir jų apibrėžtis.

Pokalbio vedėjas P. Gritėnas akcentavo, kad Lietuvoje pirmoji Vasario 16-oji buvo švenčiama nežinant tikslių valstybės sienų. Ir nors ši tema mūsų šalyje nėra politiškai intensyvi, tačiau tarptautinėje politikoje sienos kelia daug aistrų.

Svarbiausia, pasak diskusijos dalyvių, yra balansas tarp dviejų svarbiausių šiuolaikinius tarptautinius santykius apibūdinančių principų – sienų neliečiamybės ir tautų apsisprendimo teisės. Pusiausvyrą tarp šių principų gali lemti „motininės“ valstybės valia (kai valstybė neprieštarauja dalies jos teritorijos atsiskyrimui), tarptautinės bendruomenės suvoktas pavojus atskiros tautos išlikimui ar pamatinėms teisėms.

Anot tarptautinės teisės ekspertės Erikos Leonaitės, valstybingumo požymiai pradedami nuo teritorijos. Žiūrint iš teisinės perspektyvos, kitų valstybių pripažinimas nėra būtinas, tačiau reikalingas, nes kitaip būtų neįmanoma veikti praktinėje realybėje. D. Jakniūnaitės teigimu, praktikoje pripažinimas yra labai svarbus: juk visa tarptautinė sistema egzistuojanti būtent todėl, kad taip yra susitarta tarp valstybių. D. Jakniūnaitė išsakė mintį, kad kartais svarbus tiesiog kartojimas, įteigimas: „reikia nuolat kartoti, kad esi valstybė, nes veikianti ir įpročio galia“. Tokios galios pavyzdys būtent ir yra Abchazija ir Pietų Osetija.

Anot pašnekovų, geopolitiniai veiksniai labiau veda prie „įšaldytų konfliktų“ atsiradimo. Deklaruotos, saugomos ir įtvirtintos sienos, nors ir yra vienas svarbiausių valstybės bruožų, nėra esminis faktorius, lemiantis naujos valstybės pripažinimą.

Į retorinį klausimą, kas ateityje galėtų tapti nauju faktoriumi, turinčiu įtakos valstybių sienoms ir, galbūt, tarptautinei sistemai, geografas K. Papšys atsakė, kad tai galėtų būti klimato atšilimo poveikis gamtinei aplinkai ir žmonių gyvenamoms teritorijoms (turima omeny Grenlandija, Pietryčių Azija, Okeanijos salos).

Prelegentai trumpai palietė ir kitus klausimus, aktualius kalbant apie valstybingumą ir teritorialumą: Kosovo, Katalonijos, Palestinos, be teritorinės valstybės gyvenančių kurdų ir kt. Renginyje buvo aptartas ir ekonominės nepriklausomybės klausimas, kuris itin aktualus šiandien, Kinijai ėmusis didžiulės ekonominės Naujojo šilko kelio (One Belt, One Road) iniciatyvos, pasiekiančios ir mūsų regioną.