Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkiniuose saugoma daug unikalios medžiagos, ypač smulkiųjų spaudinių – atvirukų, afišų, plakatų, kurie puikiai atspinti XX a. pradžios Lietuvos politinį, socialinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Parengtoje ekspozicijoje „Vardan džiaugsmo ar bėdos neužmiršim niekados – Lietuvos!“ – reti, daugeliui dar nematyti spalvingi ir kiek neįprasti plakatai. Vieni jų išleisti Lietuvoje, kiti – Jungtinėse Amerikos valstijose. Kai kuriuos jau galite rasti portale www.epaveldas.lt.
Pirmieji lietuviški plakatai buvo spausdinami užsienyje – Lenkijoje, Vokietijoje. Tik paskelbus Nepriklausomybę, Lietuvoje įkuriamos spaustuvės, turinčios tinkamą įrangą – cinkografiją, litografiją, vėliau – ofsetą. Plakatus spausdino „Margolino“, „Žiedo“, „Spindulio“, „Titnago“ spaustuvės. Plakatai buvo daugelio įžymių lietuvių dailininkų – M. Dobužinskio, P. Kalpoko, A. Žmuidzinavičiaus, K. Šimonio, J. J. Burbos, V.K. Jonyno, A. Galdiko, A. Gudaičio ir kitų, kūrybos dalis. Vienas tokių – K. Šimonio sukurtas plakatas „Tautos Himnas“, skirtas Lietuvos valstybės 20-mečiui ir Vinco Kudirkos gimimo 80-mečiui, kurį 1938 m. Kaune, išleido bendrovė „Dirva“.
Parodoje galėsite pamatyti ir JAV lietuvių leidėjų 1918–1930 m. išleistų plakatų. Tai – nedidelio formato ant storo popieriaus kokybiškai išspausdintos gana sudėtingos siužetinės kompozicijos Lietuvos istorijos ir aktualijų temomis. Jų autorių ir leidėjų buvo ne vienas: A. Staniukynas, K. Klepacki, A. Laukžemis ir kt.
Kai kurie iš jų buvo naudojami kaip kalendorių pagrindas ar papuošimas. Piešti primityvia realistine maniera, gausiai puošti lietuviškais patriotiniais motyvais ir XX a. pradžios technikos pavyzdžiais. Panašu, kad šie plakatai buvo plačiai paplitę tarp Amerikos lietuvių, jais buvo puošiami butai ir visuomeniniai interjerai, plakatai turėjo didelę reikšmę stiprinant lietuvybę ir ugdant patriotinį pasididžiavimą tolima Tėvyne.
Trumpai apie parodą
Data | vasario 12–18 d. |
Vieta | Meno erdvė, V a. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“, www.epaveldas.lt |