Adolfo Damušio demokratijos studijų centro akiratyje yra demokratinės minties mūsų valstybėje raida, jos ištakos ir istorinės sąsajos. Todėl minint atkurtos modernios Lietuvos valstybės 100-metį yra prasminga atsigręžti praeitin ir pažvelgti į versmes, kurios gaivino lietuviško valstybingumo mintį.
Ar galima kalbėti apie demokratijos principų, platesnio visuomenės įsitraukimo į valstybės valdymo darbą užuomazgas 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstitucijoje? Ar karaliaus Mindaugo II statusą ir konstitucines ribas apibrėžusiuose teisiniuose aktuose, kurie buvo sudaryti vadovaujantis 1917 m. gruodžio 11 d. nepriklausomybės deklaracija, esama demokratinių pagrindų, kurie liko aktualūs ir tapo integruoti į konstitucinius pamatus, nulemtus jau 1918 m. Vasario 16-osios nepriklausomybės akto? Ar galime šiandien kalbėti apie tam tikrą lietuvišką konstitucingumo tradiciją, jos ryšį su istorine patirtimi? Ar vis dėlto jos nėra ir XX a. atsiradusios Lietuvos valstybės formos tebuvo atsitiktinai susidėjusių aplinkybių ir iš to išplaukusių teisinių pavidalų pasekmė?
Tokią problematiką norėtume apsvarstyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje viešoje diskusijoje.
Diskusijoje dalyvaus istorikas, diplomatas Alfonsas Eidintas, istorikas Valdas Rakutis, literatūrologas, istorikas Darius Kuolys. Renginyje žada dalyvauti ir žodį tarti Vilhelmo von Uracho (Mindaugo II) vaikaitis Inigo von Urachas. Diskusijos moderatorius – Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas.
Trumpai apie renginį
Data | kovo 8 d. |
Laikas | 17.30 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė. II a. |
Trukmė | apie 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |