2018 m. kovo 1 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 2-asis numeris: apie ką jis?

Žinoma, apie atkurtos valstybės šimtmečio šventimą. Ši pakili nuotaika vyravo dar gerokai iki Vasario 16-osios, šį įvykį norėsis minėti ir vėliau, juoba kad po savaitės tokią pat sukaktį tokia pat proga šventė Estija, o rudenį savo šimtmečiu džiaugsis Latvija. Lietuvoje džiugiai šventė tiek suaugę, tiek vaikai, radosi ne viena iniciatyva, raginusi tai daryti išradingai.

Taigi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kvietė surasti Vytį ir susitikti su tikru Jonu Basanavičiumi, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos languose pasirodė reikšmingos Lietuvos istorijai asmenybės, o Plungės viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama beveik šimto metų sulaukusi Trispalvė.

Kuo Lietuvos nepriklausomybės deklaracija unikali, lyginant ją su kitų Europos šalių analogiškais dokumentais. Šį teiginį žurnale paaiškina istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. O kokia mūsų šalis galėtų būti po 100 metų – sveikiausia Europos tauta; ekologiška ir švari; vieta, kurioje patogu ir saugu gyventi. Kieno šios mintys, kokioje diskusijoje jos skambėjo? Redakcija pasistengė užfiksuoti svarbesnius valstybės šimtmečio progai skirtus Nacionalinėje bibliotekoje vykusius renginius.

O kokios aktyvios buvo šalies bibliotekos, kaip jos puošėsi, sveikino kolegas, Lietuvą, ir po daugelio metų primins šiame numeryje gausiai spausdinamos nuotraukos. Tiesa, vartydami žurnalą, pajusite ir signataro Jurgio Šaulio dvasią, tiksliau gal jo rašomų raštų rašalą. Apie ką mes čia, suprasite, skaitydami jums parengtą naująjį numerį.

Kai nešvenčiame, paprastai dirbame. O kaip padaryti, kad darbas taptų jei ne švente, tai didele siekiamybe – svajonių darbu? Vilniaus universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekų ir Nacionalinės bibliotekos specialistai 2017 m. pabaigoje atliko tokį tyrimą. Apie jo rezultatus ir sąlygas, būtinas norint „svajonių darbuotojui“ pasiūlyti „svajonių darbą“, su kolegėmis Alma Masevičiene ir Zinaida Manžuch pasakoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė Edita Sėdaitytė.

Apie bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminų kūrimo padėtį, problemas ir galimybes rašo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė tyrėja dr. Violeta Černiauskaitė, o apie senųjų knygų – inkunabulų paveldą Lietuvoje ir pasaulyje – dr. Viktorija Vaitkevičiūtė. Tiksliau žurnale ji pristato dr. Almos Braziūnienės mokomąją knygą apie šiuos nuo spaudos išradimo leistus leidinius.

Jis daug nuveikė lietuvybės labui, rašė kalbos klausimais, prisidėjo prie lietuviškos terminijos kūrimo, buvo vertėjas, pedagogas. Lietuvių mokslo draugijoje dirbęs drauge su dr. Jonu Basanavičiumi, bendravęs su Jonu Jablonskiu, Kazimieru Būga, šiandien jis yra kiek primirštas. Tiesa, 2016-aisiais jis prisimintas 125-ųjų gimimo metinių proga. Apie šį veikėją, kuris, savarankiškai išmokęs anglų kalbą, išvertė (specialistų teigimu – visai neblogai) Williamo Shakespeare‘o „Hamletą“, žurnale pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vyresnioji bibliografė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Susipažinkite – kas jis.

Naujojo Nacionalinės bibliotekos logotipo kūrėjas Jokūbas Zovė metų pradžioje minėjo savo 70-ąjį jubiliejų. Grafikas, knygų iliustruotojas, atvirukų, pašto ženklų, plakatų autorius, kaligrafas – žurnale apie Nacionalinėje bibliotekoje jau ketvirtį amžiaus besidarbuojantį dailininką rašantis dailėtyrininkas dr. Kęstutis Šapoka klausia „Kas tu, Jokūbai Zove?“ O jūs ar žinote, kas bendra yra tarp Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus, Šv. Mato evangelijos ant pergamento ritinio ir „Jaunojo Verterio kančių“?

Pasirūpinome ir aktualijų mėgėjais: pateikiame žiupsnelį naujienų apie ką tik pasibaigusią 19-ąją Vilniaus knygų mugę; besidomintieji olimpinėmis žaidynėmis, ypač žiemos, perskaitys apie įdomų trikampį „Vilkaviškis–JAV–Pjongčangas“, kurio viena dalyvių – Pietų Korėjoje Lietuvos kalnų slidininkams atstovavusi Ieva Januškevičiūtė. O kokiuose rinkimuose dalyvavo ir nugalėjo olimpinis čempionas Virgilijus Alekna?

Nuolatiniai žurnalo skaitytojai galės baigti pažintį su dr. Genovaitė Raguotienės apžvelgiamais 1905–1940 m. vaikų periodikos srityje besidarbavusiais mažiau žinomais redaktoriais (pirma dalis spausdinta „Tarp knygų“ sausio numeryje), o mes savo ruožtu tesime duotą pažadą ir, atsigręždami į unikalų Lietuvos kryždirbystės paveldą, pasakojame, kuo jis buvo svarbus daugelio lietuvių gyvenime anksčiau, gal ir dabar. Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė pristato vasario „heroję“, saugančią nuo gaisro ar gyvačių įkandimo; jos duonos dažnas lietuvis stengiasi turėti savo namuose.

***

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).

Viršeliuose

• Pirmame: Švenčiant atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, dauguma pastatų nušvito valstybės vėliavos spalvomis. Ne išimtis – ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas. Kosto Stankevičiaus nuotrauka
• Ketvirtame: Kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Vasario numeryje – šv. Agota, XIX a. pab., medis, polichromija, aukštis – 41 cm; Klaipėdos r. Endriejavo apyl. Laigių k. Meistras Juozas Piaulokas. Iš muziejaus rinkinių. Arūno Baltėno nuotrauka