Konferencija „Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“

Kovo 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros viena iš svarbiausių 2018 metų verslo ir mokslo inovacijų konferencija, skirta valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Inovatorių konferencija ir prasidėjo inovatyviai – Lietuvos istoriją repo ritmu gyvai pristatė  Lukas Šidlauskas („Šventinis bankuchenas“).

Konferencijoje, kurią moderavo renginių vedėjas Richardas Jonaitis, dalyvavo įvairių sričių mokslininkai, akademikai, išradėjai, inovatoriai, verslininkai, investuotojai, įmonių vadovai.

Ūkio ministro sveikinimo kalbą inovatorių visuomenei perskaitė viceministras Gintaras Vilda. Išvardinęs svarbiausius inovatorių nuopelnus ir pačius inovatorius, G. Vilda dėkojo visiems, kurie kuria inovacijas ir padeda suprasti jaunimui, kad kartais verta būti lengvai pamišusiam, nes, anot startuolių šūkio, tik tas, kuris yra pakankamai pamišęs galvoti, kad gali pakeisti pasaulį, jį ir keičia.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino švietimo ir mokslo ministro patarėjas prof. Eugenijus Butkus. Jis pabrėžė, kad reikšmingos yra ne tik technologinės, bet ir socialinės bei kultūrinės inovacijos, nors jos ne visuomet išmatuojamos pinigais. Ministro patarėjas pasidžiaugė, kad jaunimas, patekęs į inovatyvią aplinką, dažnai ir pats užsidega idėjomis. O tokios konferencijos, prof. E. Butkaus vertinimu, labai pakelia visuomenės inovacijų kultūrą, tik reikėtų, kad jose dalyvautų daugiau jaunų žmonių.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, nepriklausomybės atkūrimas itin paskatino ir mokslo bei technologijų raidą. O ypač didelį postūmį šiai sričiai davė Kauno universiteto įkūrimas 1922 metais. Elektrinis skambutis, kuris dar ilgai skambėjo mokyklose, laikomas pirmuoju išradimu. Tarpukario Lietuvoje užregistruota 130 patentų. „Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, silkių valymo mašinėlė ar dėžė kiaušiniams vežti, ko gero, praverstų dar ir šiandien“, – juokavo K. Šetkus.

Konferencijoje buvo atkurta visa Lietuvos inovacijų istorija, įvardyti reikšmingiausi įvykiai, analizuotos naujovių diegimo galimybės mokslo ir verslo srityse.

Lietuvos mokslo ir verslo lyderiai renginyje aptarė šalies galimybes skatinti inovacijas, diskutavo, kaip išlaikyti ir motyvuoti jaunąją kartą kurti Lietuvoje. Renginio dalyviai susipažino su svarbiausiomis inovacijomis, sukurtomis Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį.

Į pačius inovatyviausius – lazerių, informacinių ir ryšių technologijų, biotechnologijų, medicinos, aviacijos – sektorius buvo pažvelgta iš istorinės perspektyvos. Aptartos prielaidos, leidusios šioms sritims plėtotis, taip pat ieškota atsakymų į klausimą, ką daryti, kad inovacijų diegimo pagreitis Lietuvoje ne tik nesloptų, bet ir įgautų naują impulsą.

Konferencijoje buvo skaitomi šie pranešimai:

„Lietuvio kodas. Įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų“, Gediminas Kulikauskas, istorikas, Kriminalinės muitinės atstovas ryšiams su visuomene.

„Lietuvos šimtmečio inovacijos“, Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

„Lietuviškos kosmoso technologijos tarptautinėje mažųjų palydovų rinkoje“, Vytenis Buzas, UAB „NanoAvionika“ direktorius.

„Lietuva pasaulio biotechnologijų žemėlapyje: istorija ir šiandiena“, Algimantas Markauskas. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius.

„Lazerinių technologijų gimimas Lietuvoje ir pripažinimas visame pasaulyje“, dr. Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius.

„Informacinės technologijos vakar, šiandien ir rytoj“, prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Kauno technologijos universiteto garbės daktaras.

„Kada Lietuva taps Silicio slėniu?“, Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas.

„Šviesos technologijos: mokslo ir verslo sinergijos bei raktai į sėkmę“, prof. habil. dr. Gintaras Valušis, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius.

„Ar jau pasiektas biotechnologijų sektoriaus proveržis Lietuvoje?“, prof. habil. dr. Vladas Bumelis, chemikas, biotechnologas, biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“  generalinis direktorius.

„Mokslo ir verslo partnerystės svarba Lietuvoje ir kintančiame pasaulyje“, prof. dr. Arminas Ragauskas, mokslininkas, išradėjas, inovatorius, Kauno technologijos universiteto Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius.

Renginyje taip pat veikė tarptautinė fotografijų paroda „Mokslo veidai“, kurioje eksponuota 15 įvairių sričių Lietuvos mokslininkų portretai.

Daugiau nuotraukų rasite čia ›