2018 m. kovo 16 d.

Šiuolaikiniai socialiniai judėjimai: idėjos, baimės, viešieji ryšiai ir kiti žmones suburiantys faktoriai

„Socialinis judėjimas turėtų kilti iš visuomenės apačios kaip spontaniška, savaiminė žmonių reakcija į akivaizdžiai problemišką situaciją“, – teigia filosofė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Nida Vasiliauskaitė. Pasak jos, dauguma šių dienų socialinių iniciatyvų vyksta sezoniškai, lyg mada, kurią ne visuomet diktuoja visuomeninis interesas.

Dažnai vadinamosios socialinės iniciatyvos ar politiniai protestai tėra trumpalaikis dėmesio pritraukimas, kartais įgaunantis komiškų pavidalų ir nesiekiantis jokių politinių tikslų. Paklausta, ar taip yra dėl to, kad šiuolaikinėse visuomenėse, kur pamatinės teisės ir laisvės pasiektos, žmonės nebeturi aiškių tikslų, filosofė siūlo mąstyti ne tik apie akcijose dalyvaujančius žmones ir jų tikslus, bet ir apie tokių akcijų organizatorius. Dažnai vadinamuosius socialinius judėjimus  organizuoja nevyriausybinės struktūros. Jos imasi atstovauti kažkokioms grupėms, tokios grupės nebūtinai turi egzistuoti, jos gali būti tiesiog sukuriamos konkrečiai viešųjų ryšių kampanijai įgyvendinti. Vienas iš tokių atvejų, pašnekovės teigimu, yra šiandien įgyvendinama „MeToo“ iniciatyva, kuria kuriama kolektyvinė priekabiavimą patyrusių moterų tapatybė.

Apie tai, kokiomis filosofinėmis prielaidomis remiasi tokio pobūdžio iniciatyvos, kokias šiuolaikinės visuomenės tendencijas jos atskleidžia, daugiau sužinosite vaizdo įraše iš Lietuvos nacionalinės  Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijos.