2018 m. liepos 18 d.

Liepos 3–19 d.: edukacinė paroda „Gramofono plokštelės – Lietuvos Nepriklausomybės amžininkės“

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje kilęs tautinis sąjūdis, atvedęs į 1918 m. Nepriklausomybės akto paskelbimą, neįsivaizduojamas be muzikinio-kultūrinio konteksto. Ne tik spausdintas lietuviškas žodis, bet ir gramofono plokštelė buvo svarbi tautinės saviraiškos priemonė, įkūnijusi siekį įamžinti lietuvišką kalbą ir dainą. Nacionalinė biblioteka kviečia susipažinti su šimto metų amžiaus garso įrašais ir kitais originaliais eksponatais.

Parodoje eksponuojamos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomos 1918 m. Niujorko ir Kamdeno (Naujojo Džersio valstija) garso įrašų studijose įrašytos lietuviškos gramofono plokštelės. Jono Būtėno, Stasio Šimkaus choro, Liucijos Mačiūnaitės įdainavimuose, Pijaus Bukšnaičio ir Juozo Plieniūno literatūriniuose vaizdeliuose užfiksuotas to laikotarpio Amerikos lietuvių gyvenimo paveikslas. Parodą lydi eksponuojamų plokštelių muzika.

Ekspoziciją papildo kai kurios plokštelėse įrašytų dainų natos iš to meto dainų natų leidinių. Nepriklausomoje Lietuvoje natas leido knygų leidybos bendrovės, knygynai ir privatūs asmenys, tarp jų ir patys kompozitoriai. Radosi leidyklų, kurios nesitikėdamos didesnės komercinės sėkmės ryždavosi spausdinti lietuvių kompozitorių kūrybą. Tai „Švyturio“, „Dirvos“, „Aušros“ bendrovės.

Unikali parodos dalis – originalūs atvirukai su natomis, kuriuos XX a. trečiajame dešimtmetyje išleido Onos Vitkauskytės knygynas Kaune. Juose pateikti autorinių ar liaudies dainų tekstai su natomis ir tekstą papildančia iliustracija. Tai savitas tuometinio muzikinio gyvenimo reiškinys, prisidėjęs prie tautinės dvasios kėlimo. Šios rūšies atvirukai populiarino autorines ar liaudies dainas, skatino domėtis ir rinkti lietuvių dainuojamąją tautosaką.

Pirmi lietuviški garso įrašai suskambo 1908 m., praėjus 21 metams nuo gramofono išradimo. Įrašyti ir išleisti Rygoje, kur nuo carinės Rusijos represijų pabėgę lietuviai sudarė didžiausią svetimtaučių bendruomenę, jie žadino patriotinius jausmus, rodė augantį tautos pilietinį sąmoningumą. Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918), kai garso įrašų pramonės raida Europoje nutrūko, plokštelių leidybos iniciatyvą perėmė Amerikos lietuviai. Viena gramofono plokštelė anuomet kainavo net 75 centus – bemaž visą darbininko dienos uždarbį, tačiau tėvynės ilgesio kamuojami emigrantai nedvejodami pirko lietuviškus įrašus, siekdami išsaugoti tautines tradicijas daugiakultūrėje JAV aplinkoje. 1912–1940 m. trys didžiausios Amerikos garso įrašų bendrovės „Columbia“, „Victor“ ir „Okeh“ išleido apie 860 lietuviškų gramofono plokštelių.

Trumpai apie parodą

Data	liepos 3–19 d.
Vieta	Meno erdvė, V a.
Laikas	bibliotekos darbo laiku
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“