2018 m. liepos 31 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 7–8-asis numeris: apie ką jis?

Rubrika #GyvasŽodis šįkart kaip niekad spalvinga – įspūdžiais iš Šimtmečio dainų šventės dalijasi jos dalyviai Lietuvos bibliotekininkai. Visi jie tvirtina patyrę stiprų vienybės jausmą, kai daugiatūkstantinė minia giedojo „Tautišką giesmę“.

Numeryje apžvelgiama Lietuvos ir pasaulio bibliotekų statistika. Eglė Dikavičienė teigia, kad 2017 m. šalies bibliotekų tinklas ryškiai susitraukė. Dalia Jaskonienė pasakoja, kaip Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Pasaulio bibliotekų žemėlapio projekto vykdytojams, kuruojamiems Kristīnės Pabērzos, sekasi apdoroti daugiau kaip iš šimto pasaulio bibliotekų gautus statistinius duomenis.

Vaidenė Grybauskaitė kalbina Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovę dr. Liną Šarlauskienę, šiemet pelniusią geriausio 2017 metų bibliotekos vadovo vardą. L. Šarlauskienė atvirauja, kokie keliai ją atvedė iki bibliotekos vadovo kabineto, su kokiais iššūkiais susiduria kolegijos biblioteka ir kokių savybių reikia geram vadovui.

Vaiva Markevičiūtė pristato unikalų Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“, pelniusį 2017 metų knygos vardą. Linksmas savivokos ir tapsmo romanas, parašytas šiauliečių šneka, turėtų sudominti labai platų skaitytojų ratą – nuo literatūros profesionalų, iki knygą į rankas retai pasiimančiųjų.

Anykščių r. sav. L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje jau 60 metų plėtojama kraštotyros veikla, ją aptaria Audronė Berezauskienė. Ne vieną bibliotekininkų kartą parengusiai nepailstančiai profesorei Onai Voverienei sukako 80 metų. Dr. Birutė Railienė pasakoja apie profesorės karjeros posūkius, aktyvią visuomeninę veiklą.

Petronėlė Grybauskienė kviečia prisiminti Knygų rūmuose dirbusį Algirdą Griškėną, kurio 100 metų gimimo jubiliejų šiemet minime, ir apžvelgia iki šiol net kolegoms nežinotą jo likimą, eilėraščius, tapusius liaudies dainomis, jam gyvam esant taip ir nesugulusius į knygą. Taip pat pateikiama išsami A. Griškėno bibliografija.

Virginija Švedienė dalijasi Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, kaip miesto kultūros centro, gerąja patirtimi; pranešimą apie bibliotekos kultūrinę veiklą ji skaitė kasmetinėje IFLA konferencijoje „MetLib“. Tomas Pauliuščenka iš Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos, pirmosios Lietuvoje oficialiai paskelbusios, kad yra draugiška autizmo spektro ir kitų kalbos bei komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, pasakoja, kaip buvo plėtojamos idėjos ir įgyvendinami projektai. Žydrė Vėtienė dalijasi įspūdžiais iš „LiLaEst“ – Latvijoje vykusio jau 50-ojo trijų Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų atstovų sąskrydžio. Į tradicinį sąskrydį susibūrė ir aukštaičiai, šiemet pagerbę Vydūną, o šalies bibliotekose ūžė vasaros stovyklos.

Paskutiniuose žurnalo puslapiuose tradiciškai atsigręžiama į kryždirbystę – dr. Elvyda Lazauskaitė supažindina su šv. Ona, motinystės pavyzdžiu, ir šv. Roku, ligonių globėju.

---

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,34 ct; kaime – 0,51 ct).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).

---

Viršeliuose

Pirmame: didžioji 2018 metais minimo Lietuvos valstybės jubiliejaus kulminacija – Šimtmečio dainų šventė. Joje dalyvavusių šalies bibliotekų darbuotojų įspūdžiai ir nuotraukos – #GyvoŽodžio rubrikoje. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Ketvirtame: kryždirbystė – Lietuvos nacionalinio savitumo išraiška. Redakcija, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriumi, supažindina su lietuvių garbintais šventaisiais. Liepos–rugpjūčio numeryje – šv. Ona. Kompozicija „Šv. Ona pati trečioji“, XX a. pr. Arūno Baltėno nuotr.