2018 m. rugpjūčio 17 d.

Žmogaus socialinės raidos indeksas: lietuviai išsilavinę, bet gyvena šiaip sau

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje svarstoma apie socialinę atskirtį, skurdo lygį, minimaliąją mėnesinę algą ir alkoholio vartojimą šalyje. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros docentę dr. Vitą Karpuškienę kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Dr. V. Karpuškienė komentuoja žinią, kurią ji laiko gera – pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human Development Index, HDI) mūsų šalis priskiriama labai išsivysčiusių šalių grupei (Lietuva užima 36 vietą). Ši žinia nėra naujiena – minėtai grupei Lietuva priklauso nuo pastarojo dešimtmečio pradžios. 2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių ir pirmą kartą buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio šalių.

HDI – bendras rodiklis, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo ir gyvenimo lygiai. Aukščiausią HDI turinčių šalių penketukas: Norvegija, Australija, Šveicarija, Vokietija, Danija, Singapūras. HDI sąrašo pabaigoje yra Centrinė Afrikos Respublika.

Pasak VU docentės, Lietuva nepasiektų 36-osios vietos, jei būtų vertinamas bendrojo vidaus produkto rodiklis. Mūsų šalį smukdo žemyn sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. O Lietuvos HDI aukštyn kelia gyventojų išsilavinimas. Pokalbio dalyviai juokavo, kad lietuviai yra išsimokslinę, tačiau gyvena šiaip sau, o jų gyvenimo trukmė artimesnė tų vietų rodikliams, iš kurių žmonės bėga. Lietuvos HDI tempiantys žemyn gyvenimo trukmės rodikliai priklauso, pavyzdžiui, nuo savižudybių, o šios nuo alkoholio suvartojimo. V. Karpuškienės teigimu, kiek alkoholio suvartojimą paveikė jo pardavimo laiko ribojimas, bus galima įvertinti kitąmet, tačiau jau dabar aišku, kad akcizo padidinimas sumažino legalius alkoholio pirkimus. 

Dr. V. Karpuškienė priminė, kad statistiniai skurdo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos lygio ir gyventojų pajamų. Paradoksalu, kad 2008–2009 m. sunkmečiu skurdas buvo mažiausias. Tačiau tai statistikos teikiamas vaizdas, kadangi skurdo riba laikomos pajamos, sudarančios 60 proc. medianinių pajamų (tokių, kurios dalija gyventojų pajamų skalę perpus). Augant viršutinei algų ribai, mediana didėja, todėl didėja ir skurdo ribos reikšmė. Antai 2017 m. skurdo riba buvo 307 eurų pajamos vienam asmeniui, o 2016-aisiais jos buvo 282 eurai, taigi žmonės, kurių pajamos keletą metų nesikeitė ir sudarė, pavyzdžiui, 300 eurų, pernai pateko tarp skurstančiųjų.

Pasak VU docentės, minimaliosios mėnesinės algos (MMA) augimui aplenkiant visos ekonomikos augimą, tokia dinamika skatina automatizaciją, robotizaciją – vaizdžiai kalbant, žmonių keitimą mašinomis. Tų regionų verslui, kur algų lygis apskritai žemas, būna sunku pasitempti iki MMA, kada ji nepamatuotai padidinama.

Dr. V. Karpuškienės nuomone, nepaisant visų negatyvių veiksnių, HDI rodo, kad Lietuva yra šalis, turinti daug galimybių, kad čia būtų gera gyventi.