Nacionalinėje bibliotekoje skambėjo L. Donskio tekstų muzika

Artėjant antrosioms Leonido Donskio mirties metinėms filosofo, menininko, politiko, L. Donskio ir Vytauto Kavolio tekstų vertėjo Arūno Gelūno iniciatyva Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasidėjo diskusijų ciklas „Donskiškieji pokalbiai“, rengiamas drauge su Leonido Donskio fondu. Į pirmąją diskusiją „MES IR JIE: dar kartą apie nacionalizmą ir patriotizmą“ gausiai susirinko auditorija, pasiilgusi lėtos, ramios, geranoriškos diskusijos apie sudėtingas problemas „be pykčio“. Fone skambant muzikai, kurią atliko bene garsiausias pasaulyje styginių kvartetas „Kronos Quartet“, kuriuo ypač žavėjosi L. Donskis, dr. A. Gelūnas sakė, kad tai nėra minėjimas ar dar vienas in memoria renginys. „Šiandien mes atsigręžiame į Leonidą kaip į kūrėją, palikusį labai daug reikšmingų tekstų ir idėjų. Žiūrėkime į tuos tekstus kaip į Leonido paliktas gaidas ir mėginkime sugroti savo kūrinį, bendrą improvizaciją“, – jungtis auditoriją į ekspertų pokalbį kvietė dr. A. Gelūnas.

„Leonidas visų pirma buvo Pokalbio žmogus: jis mezgė pokalbį – dialogą, polilogą, diskusiją, hepeningą – su savo studentais, su bendraminčiais, su kitaminčiais, su visais, kurie norėjo klausytis ir išgirsti“, – seniai brandintą idėją burtis pokalbiams apie L. Donskiui svarbius dalykus susitikimo pradžioje pristatė „Donskiškųjų pokalbių“ pagrindinis iniciatorius dr. A. Gelūnas.

Pirmojoje ciklo diskusijoje „MES IR JIE: dar kartą apie nacionalizmą ir patriotizmą“ dalyvavo dr. A. Gelūnas (filosofas, menininkas ir politikas, L. Donskio ir V. Kavolio tekstų vertėjas, diskusijų ciklo iniciatorius), Jolanta Donskienė (psichologė, Leonido Donskio fondo vadovė), Anna Avidan (psichologė, NVO „Šiaurės Jeruzalė“ vykdančioji direktorė), dr. Alvydas Nikžentaitis (istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras), dr. Irmina Matonytė (politologė ir sociologė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto politikos mokslų profesorė), dr. Andrius Navickas (filosofas, religijotyrininkas, žurnalistas ir politikas, buvęs internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius).

Pranešėjai pateikė savo refleksijas apie sąvokas „nacionalizmas“ ir „patriotizmas“, dalinosi, kaip jie suprato L. Donskio (žydo ir lenko palikuonio, gimusio ir gyvenusio Lietuvoje) šių sąvokų traktavimą, kvietė šviesti visuomenę, kad išvengtume agresyvumo. Pasak L. Donskio, norint kalbėti „be pykčio“ būtina matyti ne tik juoda–balta, bet ir pilka. Vertybė yra tai, kas atveria pustonius ir suteikia balsą žmonėms, kurie iki tol buvo nebylūs. Todėl reikia kalbėti, reikia laužyti stereotipus ir toleranciją keisti atvirumu. „Kai tu teigi, kad esi tolerantiškas kitokiam, tai tu tiesiog jį tyliai pakenti arba nekreipi dėmesio, o reikia, kad taptume atviri tiems kitiems, kad įsijaustume ir suprastume jų esmę, jų kitoniškumą“, – sakė psichologė A. Avidan.

Istorikas dr. A. Nikžentaitis pabrėžė, kad praeities nesuprantantis žmogus visada save vadina patriotu, o nacionalizmas pavojingas tampa tada, kai susiduria su totalitarinėmis aspiracijomis. „Mes ir Jie išlieka, bet jau ne per nacionalinius skirtumus, o per pasaulėžiūros. Visame pasaulyje nacionalizmas įgauna vis globalesnes formas ir tampa dar pavojingesnis“, – tvirtino istorikas.

Dr. I. Matonytė pristatė dalies palyginamojo lietuvių tapatybės tyrimo rezultatus. Mokslininkai gilinosi į kolektyvinės atminties, sentimentų ir vaizduotės struktūros niuansus. „Gera žinia, kad tiek Lietuvos gyventojai, tiek politinis elitas vienodai didžiuojamės savo šalies istorija (93 proc.). Dar labiau mus vienija kolektyvinės sporto pergalės (net 96 proc.). Didžiausi nesutarimai dėl Lietuvos ekonomikos pasiekimų. 83 proc. elito respondentų jie atrodo verti pasididžiavimo, o gyventojų nuomonė siekia vos 23 procentus. Dideli nesutarimai ir vertinant demokratijos veikimą Lietuvoje. Tik 24 proc. gyventojų mano, kad demokratija puikiai veikia, kai elito atstovų rodiklis yra 69 procentų“, – įdomios statistikos pateikė dr. I. Matonytė. Tačiau mokslininkams nerimą kelia tai, kad daugiau nei 50 proc. visų apklaustųjų pritarė teiginiui, kad žmonės turi palaikyti savo šalį, net jei ji yra neteisingame kelyje. „Išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse tokiam teiginiui pritaria apie 20, 30 procentų“, – sakė sociologė.

Kaip teigė patys prelegentai, nebuvo kokių nors supertezių, tačiau pats kalbėjimosi būdas, atspalvių ryškinimas, problemų daugiabriauniškumo pripažinimas yra itin svarbus dalykas. Pasak  dr. A. Navicko, diskusija nebuvo nei niūri, nei čaižoma apokaliptinių nuotaikų. „Kalbėjomės, o atmintyje atgijo Leonido intonacijos ir laikysena. Tikrai nebuvome nei patys protingiausi, įžvalgiausi, įtaigiausi. Paprasčiausiai buvome kartu ir tam buvo prasmės. Vis dar mąstau apie klausimą, ko galime tikėtis ateityje. Atsakau atvirai – nors nematau jokio pagrindo nebūti pesimistu ir, vertinant racionaliai, mes vis giliau klimpstame idiokratijos pelkėje, tačiau tai nėra pagrindas apleisti mūsų partizanines laisvės kovas. A. Nikžentaitis priminė populiarų sovietų disidentų tostą: „Už beviltišką mūsų reikalą!“ Todėl tikiu, kad po mėnesio, kai vėl rinksimės Nacionalinėje bibliotekoje į antrąjį „Donskiškųjų pokalbių“ diskusijų ciklą, mūsų bus dar daugiau“, – sakė ir A. Navickas. Šio diskusijų ciklo iniciatorius dr. A. Gelūnas nepamiršo padėkoti Nacionalinei bibliotekai už suteiktą galimybę rinktis laisvai diskusijai ir prisidėti prie L. Donskio kūrybinio palikimo sklaidos.

Kviečiame žiūrėti renginio vaizdo įrašą.

Daugiau nuotraukų ›