2018 m. rugsėjo 17 d.

Lietuvos pensijų sistema: kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas

Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta Lietuvos banko organizuota Ekonomikos konferencija, skirta Lietuvos pensijų sistemai aptarti. Konferencijoje pensijų sistemos klausimais diskutuoja Upsalos (Švedija) ir Vilniaus universitetų profesoriai, šalies (Lietuvos banko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“) ir užsienio institucijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Komisijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) atstovai.

Demografinės tendencijos Lietuvoje signalizuoja pavojų – jau po dvidešimties metų dirbančių žmonių ir pensininkų santykis gali pablogėti dvigubai, tačiau tik mažiau nei pusė Lietuvoje dirbančių žmonių tinkamai kaupia lėšas pensijai. Šiandien Lietuvos banko surengtoje Ekonomikos konferencijoje mūsų šalies ir užsienio ekspertai tariasi dėl konkrečių sprendimų, kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas.

„Reforma suteikė teisingą kryptį švelninant demografinio šoko poveikį, tačiau neišlaikius nuoseklumo pensijų sistema gali patirti nesėkmę. Todėl pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti. Be to, siekiant užtikrinti deramas gyventojų pajamas senatvėje, reikia ir papildomų priemonių, didinančių sistemos tvarumą“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad, siekiant ilgalaikio sistemos patikimumo ir tvarumo, būtina sustiprinti tiesioginę įmokų ir išmokų priklausomybę, kuri būtų akivaizdi kiekvienam jų mokėtojui. Tai skatintų dalyvių įsitraukimą. Lietuvos banko vadovo teigimu, valstybė turi užtikrinti pensijų sistemos skaidrumą, stabilumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų, o žmonės – domėtis, vertinti ir suprasti, kad pensijos reikia ne tik laukti, bet ir patiems pasirūpinti rezervo kaupimu.

Kaip pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, esant dabartinėms demografijos problemoms (didelė emigracija, visuomenės senėjimas) ir netobulinant sistemos, kiekviena ateinanti karta gautų vis mažesnę pensiją, o ji šiuo metu ir taip yra ties skurdo riba. „Tai nemenkas iššūkis ir šalies viešiesiems finansams bei valstybės makroekonominiam stabilumui – didėja rizika, kad, mažėjant gyventojų pajamų įplaukoms į biudžetą, augs socialinių išlaidų poreikis. Tokiomis aplinkybėmis tampa itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų papildomai kaupti asmeninį finansinį rezervą senatvei“, – spaudos konferencijoje sakė ministras L. Kukuraitis.

Tačiau statistika rodo, kad apie 800 tūkst., arba daugiau nei pusė visų dirbančių žmonių, pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Kita problema – du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus. Tiesa, šį klausimą spręs nuo kitų metų pradedamas taikyti gyvenimo ciklo investavimo principas. Kalbėdamas apie tolesnį pensijų sistemos tobulinimą, V. Vasiliauskas akcentavo, kad glaudi sąsaja tarp įmokų ir išmokų būtų esminė sąlyga siekiant didesnio pensijų sistemos teisingumo ir stiprinant gyventojų motyvaciją rūpintis senatve iš anksto. Jo įsitikinimu, pirmojoje pensijų sistemos pakopoje reikėtų pereiti prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio – toks šiuo metu veikia Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Jau du dešimtmečius kasmet mūsų šalyje 10 tūkst. daugiau gyventojų miršta, nei gimsta. Prie gyventojų retinimo gerokai prisideda emigracija, per penkiolika pastarųjų metų jaunų žmonių skaičių mūsų šalyje sumažinusi trečdaliu.

Tai antroji Lietuvos banko surengta Ekonomikos konferencija Nacionalinėje bibliotekoje. Pirmoji vyko pernai ir buvo skirta pajamų nelygybės klausimams aptarti.

Susiję straipsniai:

Daugiau nuotraukų ›