„Konflikto genezė“ — vaizdo paskaitų ciklas, kurį bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, portalo „15min“, radijo stotimi „Znad Wilii“ sukūrė VšĮ „Ketvirta versija“. Projektą parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Dvylikoje trumpų paskaitų, nufilmuotų Nacionalinėje bibliotekoje, lietuvių ir lenkų istorikai aptaria aktualius Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų istorijos klausimus — ypač tuos, dėl kurių interpretacijos kyla ginčų abiejų tautų viešosiose erdvėse.
Konfliktus kurstančias temas nušviečia istorikai, mokslų daktarai: Krzysztofas Buchowskis, Rimantas Miknys, Alvydas Nikžentaitis, Andrzejus Pukszto, Valdas Rakutis, Jarosławas Wołkonowskis.
1 paskaita
Dr. Valdas Rakutis, Kauno tvirtovės parko direktorius
„Mes, lietuviai, būdami gerais lenkais...“
XVII a. pabaigoje priimtas įstatymas, kuris sulygino Lenkijos ir Lietuvos bajorų teises, įtvirtino lenkų kalbą kaip valstybinę LDK kalbą. Toje oficialioje kalboje būta daugybė lotynizmų. Tai sutapo su Saksonijos valdovų Wettinų atstovo išrinkimu į Lenkijos ir LDK sostus, dėl ko Lietuva buvo nustumta į trečią vietą po Saksonijos ir Lenkijos. Tais laikais „lietuviu“ buvo laikomas bajoras, turintis nuosavybės LDK teritorijoje. Su kalba susieta LDK gyventojo tapatybė ėmė tvirtėti, kada pradėta domėtis (pradžioje Žemaitijoje) nykstančia lietuvių kalba. Nepaisant to, Lietuva ir ypač Vilnius laikyti savotiškais „draustiniais“, kur išsaugotas grynas lenkiškumas.
2 paskaita
Dr. Krzysztof Buchowski, Balstogės universiteto profesorius
„Litvomanija kaip narkomanija“
Iki Lietuvių tautinio atgimimo lenkų akyse lietuvis buvo tiesiog bajoras iš Lietuvos. Lietuvių požiūris į save, „autostereotipas“ išaugo iš lenkų kalba parašytų tekstų. Pirmiausia Adomo Mickevičiaus. Vėliau tuos lietuvius, kurie savo tapatybę grindė lietuvių kalba, lenkai ėmė vadinti niekinamai — „litvomanais“. Lenkams „litvomanija“ tai buvo tarsi narkomanija.