2018 metai – ypatingi Vidurio ir Rytų Europai. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Europos žemėlapyje susikūrė naujos valstybės. Deja, kai kurios valstybingumu džiaugėsi vos kelerius metus, nes jų gyvavimą netikėtai nutraukė liūdnai pagarsėjusi didžiųjų valstybių sudaryta Miuncheno sutartis, po kurios prasidėjo nacistinės Vokietijos okupacija, Antrasis pasaulinis karas, Sovietų okupacija. Tačiau nepriklausomybės laikotarpis, nors ir trumpas, visoms buvo reikšmingas demokratinės raidos etapas.
1918 m. spalio 28 d. buvo įkurta dabar jau nebeegzistuojanti Čekoslovakijos valstybė. Nors Čekija ir Slovakija 1993 metais patraukė savais keliais, jos abi mini Čekoslovakijos – valstybės, kuri tarpukariu pasiekė aukštą politinio, ekonominio, kultūrinio ir kitų sričių išsivystymo lygį, – įkūrimo šimtąsias metines.
2018-ieji Čekijai ir Slovakijai reikšmingi ir tuo, kad sukanka 50 metų nuo Prahos pavasario – istorinio bandymo demokratizuoti tuometinės Čekoslovakijos komunistinę sistemą – pradžios. Prahos pavasaris tęsėsi nuo 1968 m. sausio 5 d. iki rugpjūčio 21 dienos. Atšilimas tuometinėje Čekoslovakijoje prasidėjo, kai pirmuoju Čekoslovakijos komunistų partijos sekretoriumi buvo išrinktas slovakų kilmės Aleksandras Dubčekas (1921–1992). Jis bandė įgyvendinti vadinamąjį „socializmą žmogišku veidu“. Čekoslovakijoje buvo paskelbta politinių permainų programa „Čekoslovakijos kelias į socializmą“. Šalyje buvo panaikinta cenzūra, spaudoje pasirodė publikacijų, smerkiančių komunistų partijos politiką. Tačiau A. Dubčeko reformoms nebuvo lemta išsipildyti: 1968 m. rugpjūčio 20–21 d. du tūkstančiai Varšuvos pakto narių tankų įvažiavo į Čekoslovakiją.
Sovietų sąjungos okupacija ir normalizacija užgniaužė Čekoslovakijos demokratinius siekius ilgiau nei dviem dešimtmečiams. Normalizacija ypač palietė filmų kūrimą – tuometinei cenzūrai didžioji dalis septintojo dešimtmečio filmų buvo per daug laisvų pažiūrų. Žiūrovai visus šiuos filmus galėjo pamatyti tik po 1989 metų. Šią sovietų režimo uždraustų Čekoslovakijos filmų programą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengė Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, bendradarbiaudama su Nacionaline biblioteka.
PROGRAMA
Spalio 4 d., ketvirtadienį, 17.30 val. – „Vieversiai ant siūlų“ (Skřivánci na niti)
Rež. J. Menzel, 1969 m., 90 m., Čekoslovakija
Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“
Čekoslovakų kino mėnesį pradės vienas garsiausių uždraustų čekų filmų – 1969 m. Jirži Menzelio (scenarijų režisierius rašė kartu su Bohumilu Hrabalu) sukurta tragikomedija „Vieversiai ant siūlų“. J. Menzelis – teatro ir kino režisierius, aktorius ir scenaristas, Prahos FAMU kino mokyklos auklėtinis, studijavęs 1958–1962 metais, kai formavosi nauja čekų kino banga. Režisierius išgarsėjo filmu „Ypatingai sekami traukiniai“, už kurį 1967 m. gavo „Oskarą“. 1969 m. sukurtas J. Menzelio filmas „Vieversiai ant siūlų“ buvo iš karto uždraustas. Filmo premjera įvyko 1990 m. Berlyno kino festivalyje, kur „Vieversiai ant siūlų“ pagaliau sulaukė apdovanojimų. Filmo veiksmas nukelia į stalinizmo laikus Čekoslovakijoje. Buržuazinės santvarkos atgyvenos ir kitokie nereikalingi komunistiniam režimui žmonės tada buvo siunčiami persiauklėti į darbo stovyklas. J. Menzelio rodomoje stovykloje atsidūrė intelektualai ir privataus verslo atstovai, pavojingi santvarkai dėl kraštutinio individualizmo ir savo nuomonės bet kokia tema turėjimu. Todėl iš jų reikia padaryti paklusnius piliečius. Stovyklos vyrai rūšiuoja metalo laužą. Jiems padeda ir grupė moterų, kaltinamų noru nelegaliai kirsti sieną.
J. Menzelis nesistengė dokumentiškai tiksliai atkurti epochos. Filmas „Vieversiai ant siūlų“ – tai vientisa juosta paradoksalių, kartais groteskinių situacijų iš tuometinės komunizmo epochos.
Spalio 11 d., ketvirtadienį, 17.30 val. – filmas „Pokštas“ (Žert)
Rež. J. Jireš, 1969 m., 77 min., Čekoslovakija
Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“
Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo vieną garsiausių 1965 m. pasirodžiusį Milano Kunderos romaną „Pokštas“, 2002 m. išleistą ir lietuviškai. Pagrindinį herojų Liudviką išmetė iš komunistų partijos dėl politinio pokšto. Po penkiolikos metų jis siekia atkeršyti savo priešui. Keršto planas gana rafinuotas: Liudvikas nori suvedžioti jo žmoną. Režisierius J. Jirešas, kaip ir M. Kundera, skeptiškai vertina istorinį teisingumą. 6-ojo dešimtmečio aukos sukasi užburtame rate, tuščiai ieško išeities ir kerštas (arba atleidimas) joms nepadės. Filmas „Pokštas“ gavo ne vieną apdovanojimą užsienyje, tačiau Čekijoje buvo parodytas tik po 1989 m. aksominės revoliucijos.
Spalio 18 d., ketvirtadienį, 17.30 val. – filmas „Visi mano tautiečiai“ (Všichni dobří rodáci)
Rež. Vojtěch Jasný, 1968, 115 min., Čekoslovakija
Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“
Pietų Moravijos kaimo gyventojų likimai pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. 1948 m. komunistai perima valdžią, įsigali prievartinė kolektyvizacija, kuri kaimo gyventojus padalija į dvi stovyklas – draugai per vieną dieną tampa priešais ir skundikais. Poetiškas filmas atskleidžia dramatiškus pokario įvykius ir sudėtingus žmonių likimus. 1968 m. V. Jasny filmas buvo apdovanotas Kanų filmų festivalyje už geriausią režisieriaus darbą, tačiau greitai, jau po 1968 m. rugpjūčio – Prahos pavasario – buvo uždraustas ir neberodytas.
Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. vaidybinis filmas „Ausis“ (Ucho)
Rež. Karel Kachyňa, 1970 m., 91 min., Čekoslovakija
Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“
Kamerinė psichologinė drama apie ministrą ir jo žmoną, kurie išsiaiškina, kad jų namuose valstybės saugumas įtaisė pasiklausymo įrangą. Šis dviejų nuostabių Čekoslovakijos kino kūrėjų – Jano Prochazkos ir Karlo Kachynos – filmas buvo vienas tų, kurie gulėjo atokiausiame ir slapčiausiame archyvų stalčiuje. Rašytojo J. Prochazkos pavardės net tyliai nebuvo galima minėti, o ir pati filmo tematika kuo toliau, tuo labiau darėsi aktualesnė šalyje, sukaustytoje tuometinio komunistinio režimo.
Sovietų režimo uždrausti Čekoslovakijos filmai bus rodomi čekų kalba su angliškais subtitrais Nacionalinės bibliotekos Kino salėje kiekvieną spalio mėnesio ketvirtadienį 17.30 val. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Kviečiame ateiti.
Trumpai apie filmus
Data
|
Laikas
|
Vieta
|
Filmas
|
Spalio 4 d. | 17.30 val. | Kino salė, V a. |
„Vieversiai ant siūlų“ (Skřivánci na niti) |
Spalio 11 d. | 17.30 val. | Kino salė, V a. |
„Pokštas“ (Žert) |
Spalio 18 d. | 17.30 val. | Kino salė, V a. |
„Visi mano tautiečiai“ (Všichni dobří rodáci) |
Spalio 25 d. | 17.30 val. | Kino salė, V a. |
„Ausis“ (Ucho) |