2018 m. lapkričio 7 d.

L. Pangonytė: dokumentika negali dūlėti spintose

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi žinoma dokumentinių filmų režisierė, Lietuvos žurnalistė prie Šv. Sosto Vatikane, Sąjūdžio metraštininkė Laima Pangonytė. Viešniai buvo pristatyti Nacionalinės bibliotekos darbai ir perspektyvos, aktualizuojant šalies dokumentinį kultūros paveldą, ugdant visuomenės kultūrinį ir visuomeninį aktyvumą. Taip pat L. Pangonytė buvo supažindinta su naujomis Valstybingumo erdvės veiklomis.

Pokalbyje su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene ir Informacijos analitikos skyriaus vadovu Ginu Dabašinsku buvo diskutuota apie gausių L. Pangonytės sukauptų Sąjūdžio vaizdo archyvų perdavimo bibliotekai idėją ir ilgalaikio išsaugojimo galimybes. Akcentuota nepaprastai didelė istorinė šių archyvų vertė ir galimas jų panaudojimas mokslo tyrimų, edukacijos, kultūrinių-visuomeninių projektų tikslams.

„Nė neįsivaizdavau, kad taip gali būti! Juk čia pačios puikiausios sąlygos ateiti ir susipažinti su mūsų Atgimimo istorija, parodyti ją jaunajai kartai, per dokumentinę medžiagą atskleisti anų laikų dvasią“, – džiaugėsi Sąjūdžio metraštininke vadinama dokumentinių filmų kūrėja L. Pangonytė, apžiūrinėdama naujas Nacionalinės bibliotekos erdves – vaizdo ir garso įrašų studiją, kino salę.

„Mes tai ir darome. Ir kviečiame tuos, kurie turi minčių, idėjų ar pasižymi perspektyviniu matymu, prisidėti, aktyviai įsitraukti į procesą“, – sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius. „Tai „proces pašol“, – ištarė valiūkiškai prisimerkusi L. Pangonytė, pakartojusi kadaise populiarią tuometinio SSSR lyderio M. Gorbačiovo frazę, apibūdinusią vadinamosios „perestroikos“ realijas.

„Procesai ne tik „eina“, jie sparčiai vystosi, sukuria kitus procesus, kurių visuma leidžia pamatyti modernios, šiuolaikiškos, dabarties iššūkius atliepiančios bibliotekos kontūrus“, – atitarė R. Gudauskas, atverdamas duris į Valstybingumo erdvę, kurios veikla prasidėjo nuo prof. Vytauto Landsbergio Nacionalinei bibliotekai dovanoto knygų rinkinio.

Susitikime buvo aptartos galimybės turtingą L. Pangonytės dokumentinį archyvą paversti matomu, parodyti jį plačiajai visuomenei. „Kokia nauda iš dokumentikos, kuri dūla spintoje?“ – retoriškai klausė L. Pangonytė. „Dokumentiniai kadrai gali užkirsti kelią siekiams klaidingai aiškinti istoriją, tai dabar ypač aktualu. Kartu atverkime tą „dabarties istorijos“ lobyną Lietuvos žmonėms, kurių jau nemaža dalis nebeprisimena, kas toks buvo M. Gorbačiovas, nė neįsivaizduoja, kokia atmosfera tvyrojo Sąjūdžio mitinguose. Mūsų, kaip atminties institucijos, misija – išsaugoti įvykių prisiminimus, ypač tuos, kurie ne tik sukūrė mūsų dabartį, jos esminius kontūrus, bet ir toliau tveria ateitį. Ieškokime galimybių bendradarbiauti“, –  Sąjūdžio vaizdo archyvų perdavimo idėją Nacionalinei bibliotekai sveikino prof. dr. R. Gudauskas.          

Nacionalinė biblioteka, kaip nacionalinė kultūros atminties institucija, savo veiklomis siekia formuoti visuomenės interesą nuodugniau suvokti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinius modernios valstybės kūrimo procesus, skatina prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.