2018 m. lapkričio 21 d.

„Donskiškieji pokalbiai“ – improvizacijos tekstais ir idėjomis

Kviečiame žiūrėti pokalbio su diskusijų ciklo „Donskiškieji pokalbiai“ iniciatoriumi dr. Arūnu Gelūnu vaizdo įrašą.

Leonidas Donskis buvo ir būtų nepamainomas bet kurios iš šių diskusijų dalyvis ne tik dėl savo idėjų, jų raiškos būdo, bet  ir dėl to, kad jis pats – daugiaplanė asmenybė. Tačiau, pasak A. Gelūno, šių diskusijų ciklo tikslas  – ne kūrėjo asmenybė, bet jo tekstai ir idėjos. L. Donskio tekstinis palikimas toks gausus ir daugiaplotmis, kad jo tekstais galima remtis diskutuojant bet kuria politikos, filosofijos, meno, literatūros ar sporto tema.

Dauguma L. Donskiui labiausiai rūpėjusių temų, pavyzdžiui, autoritarizmo tendencijos, draudimų politikos apraiškos, chamizmas viešojoje erdvėje, tampa vis aktualesnės Lietuvoje ir pasaulyje, tad „Donskiškieji pokalbiai“ neapsiribos keturiomis Nacionalinės bibliotekos erdvėse jau įvykusiomis diskusijomis, žada jų organizatorius. 

Pokalbyje su Seimo nariu, ambasadoriumi, buvusiu kultūros ministru A. Gelūnu, remiantis Nacionalinėje bibliotekoje vykusiose diskusijose nuskambėjusiomis mintimis ir įžvalgomis, svarstyta, kodėl šiuolaikinėje lietuvių tapatybės sampratoje tiek daug istorizmo, palyginti su kultūriniu ir pilietiniu tapatybės dėmenimis. Kodėl Lietuvos diplomatai užsienyje didžiuojasi ne tik Lietuvos istorija, bet ir šiuolaikiniais kultūros ir mokslo pasiekimais, o sociologinės Lietuvos gyventojų apklausos rodo perdėtą didžiavimąsi istorine praeitimi ir santykinai menką šiandienos Lietuvos kultūrinių ar mokslinių pasiekimų vertinimą? „Gali būti, kad kai didelė dalis piliečių nepatenkinta gyvenimu dabarties sąlygomis, viešoje erdvėje saugiau yra kalbėti apie praeitį, ieškoti joje tautos pasididžiavimą žadinančių faktų“, –  svarsto A. Gelūnas.

Remiantis buvusio  Lietuvos ambasadorius prie UNESCO, kurios būstinė įsikūrusi Paryžiuje (Prancūzija), patirtimi, bandyta palyginti lietuvių ir prancūzų viešajame diskurse vyraujančias temas ir kokybinį diskusijų lygį.