2018 m. lapkričio 27 d.

Biblioteka – į ateitį

2019 metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švęs savo šimtmetį. Nacionalinės bibliotekos idėja, pradėjusi formuotis dar XIX a. pradžioje, palaikyta S. Daukanto ir M. Valančiaus laikais, tuomet nebuvo realizuota dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo. Ilgai puoselėjamą Nacionalinės bibliotekos idėją realiai pradėta įgyvendinti tik 1919 metais. Paskui dar ne vieną dešimtmetį jos veiklą smarkiai ribojo patalpų bei lėšų stoka ir tai, kad nebuvo aiškios koncepcijos. Ne kartą buvo iškilęs rimtas pavojus net pačiam pagrindinės šalies bibliotekos egzistavimui. Tai bene vienintelė Lietuvos didžioji biblioteka, kuri 8 kartus keitė savo pavadinimą, kilnota iš vienos vietos į kitą. 

1963 metais Vilniuje duris atvėrė pastatas, kuriame Nacionalinė (tuomet – Respublikinė) biblioteka veikia iki šiolei. 2008 metais prasidėjo pagrindinio pastato rekonstrukcija ir truko iki 2016-ųjų rudens, kai atsinaujinusi biblioteka pakvietė lankytojus ne tik į tradicines skaityklas, bet ir į renginių, parodų erdves. Nacionalinėje bibliotekoje veikia moderni Konferencijų bei Kino salės, vaizdo ir garso įrašų studijos, Muzikavimo erdvė, dirbtuvės PATS SAU, vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, Bendradarbystės (angl. Hub) ir Valstybingumo erdvės. Tačiau, pasak Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „šiuolaikinė biblioteka yra nuolatinis procesas, tapsmas, siejantis tai, ką mums, kaip valstybei, privalu prisiminti ir išsaugoti, su raidos perspektyva, leidžiančia įžvelgti mūsų vietą ir vertę nuolatinių iššūkių pilname globaliame pasaulyje“.

Jūsų dėmesiui – pokalbis apie Nacionalinės bibliotekos senojo pastato atnaujinimo iššūkius su vienu iš bibliotekos rekonstravimo projekto autorių ir architektu Jokūbu Jurgeliu. Jį kalbino žurnalistas Ginas Dabašinskas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas.