2018 m. lapkričio 28 d.

Nacionalinėje bibliotekoje oficialiai pristatyta knyga „Aš esu Vanagas“

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko didelis būrys Lietuvos valstybės istorijai neabejingų piliečių, panorusių iš pirmų lūpų išgirsti pasakojimų, kaip gimė knyga „Aš esu Vanagas“.

Į istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knygą „Aš esu Vanagas“ sugulė ir asmeninė Adolfo Ramanausko-Vanago istorija, tų metų įvykiai, kurių jis pats nebūtų galėjęs aprašyti. „Šėtonas taiso Viešpačiui kelius“, – lakoniškai laikotarpį apie daugiau nei prieš metus pasipylusią šmeižto ir melo laviną apie Vanagą pavadino naujosios knygos leidėjas Vytautas V. Landsbergis. „Stabdyti šmeižto kampanijos, ginkluotas istoriniais faktais, stojo istorikas A. Anušauskas, atsišaukė daug su to meto įvykiais vienaip ar kitaip susijusių žmonių. Gimė idėja statyti ne tik dokumentinį, bet ir vaidybinį filmą apie Vanagą, parašyti knygą, nes faktologinės, naujų prisiminimų ir kitokios medžiagos surinkome apsčiai“, – sakė leidyklos „Dominicus Lituanus“ vadovas Vytautas V. Landsbergis. Jis knygos „Aš esu Vanagas“ žanrą apibūdino kaip „mokslinį-detektyvinį-istorinį tyrimą ir aukšto lygio šekspyrišką dramą“.

Pasak knygos autoriaus A. Anušausko, istorija įrodo, kad kiekvienas herojus yra iš kūno ir kraujo, turintis jausmų ir emocijų, išgyvenantis nevilties akimirkas ir klystantis. Ir kad net pasitinkantis jam skirtą lemtį iki paskutinės akimirkos gali savais būdais kovoti už tai, kas tuo metu jam buvo svarbiausia. „Ką aš supratau apie Vanagą? Gal svarbiausia, kad jis nebuvo standartinis herojus, buvo sudėtinga asmenybė. Tai buvo žmogus, kuris veikė net būdamas uždarytas kameroje, veikė tomis aplinkybėmis, kurias jam teko patirti ir kaip geras šachmatininkas rado nestandartinių būdų, kaip suklaidinti KGB tardytojus“, – sakė A. Anušauskas. Jis prisipažino, kad po ketvirčio amžiaus dar kartą grįžęs prie Vanago bylos dabar jau į šiuos dokumentus žiūrėjo kitomis akimis.

„Pasitelkę teismo medicinos, psichiatrijos, archeologijos, antropologijos, kriminalistikos ekspertus išsiaiškinome ir šioje knygoje paskelbėme KGB klastotes. Atskleidėme asmeninę įkalinto A. Ramanausko dvikovą su KGB, kai reikėjo atlaikyti ir bandymus kompromituoti, ir atsispirti melui. Į pasakojimą įtraukėme ir iki šiol visai nepelnytai nuošalyje buvusios jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės istoriją. Tai padėjo atsakyti į klausimus, kodėl ji 40 dienų nepratarė nė žodžio, ką iš tiesų slėpė abu Ramanauskai. Šeima, jos istorija – tai raktas leidžiantis atrakinti Ramanauskų elgesio logiką. Atskleidžiami ir 1992–2015 m. Ramanausko kankinimo bylos tyrimo užkulisiai, jį kankinusių budelių istorijos“, – kalbėjo knygos autorius.

Leidinio pristatyme dalyvavusi A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, dėkodama autoriui ir leidėjams už knygą, vylėsi, kad tai nebus galutinis taškas, gal dar daugiau atsivers tos kraupios ir skausmingos istorijos detalių ir aplinkybių. „Man tėvai nepaliko materialinių turtų, bet paliko kai ką daug didesnio – gyvenimo vertės supratimą. Esu po tėvo ženklu. Mano atmintyje jų šviesa“, – sakė partizanų vado Vanago dukra.

Poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis pirmojo dokumentinio filmo apie Vanagą premjerą žada festivalyje „Kino pavasaris“ ir sako, kad filme Vanagas tikrai nebus auka su kankinio aureole. „Vanagas – ne auka, o didvyris.“

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Simboliška, kad šiemet, švęsdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, minime ir paskutinio Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines. Visai neseniai Lietuva nusilenkė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadui ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarui, nuo 1953-ųjų – aukščiausiojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui brigados generolui A. Ramanauskui-Vanagui. Partizanų vado palaikai amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone. Partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas nuo šiol yra pripažįstamas ir faktiniu Lietuvos vadovu. Prieš savaitę tai skelbiančiai deklaracijai Seimas pritarė balsų dauguma.

Daugiau: