2018 m. lapkričio 30 d.

„Dabar būtina sutvarkyti A. Ramanausko-Vanago gimtinės aplinką“, – pažymėjo istorikas ir diplomatas B. Makauskas

Minėdama Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Valstybingumo erdvėje surengė diskusiją „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“. Renginyje dalyvavo Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, Bronius Makauskas, istorikas ir diplomatas, Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas ir teoretikas, Mykolo Romerio universiteto profesorius. Pokalbį moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

A. Gumuliauskas priminė, kad LR Seimas 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais: „Mano vadovaujama komisija vieningai tam pritarė bendru sutarimu. Tada teko patirti spaudimą. Pirmą kartą tokį mano gyvenime. Įvyko susitikimas su Efraimu Zuroffu, Simono Wiesenthalio Centro Jeruzalėje vadovu, jį spauda tada plačiai nušvietė. Pokalbis užtruko daugiau kaip valandą. Išėjęs žurnalistams pasakiau, kad Vanago metai bus. Tuo neabejojau, kadangi jokių rimtų kontrargumentų man nebuvo pateikta. Išskyrus bendrus pamąstymus, kurie buvo žinomi ir į kuriuos buvo atsakyta.“

Istorikas pažymėjo, kad šiais metais buvo atrasti A. Ramanausko-Vanago palaikai, turėjome rasti sprendimą ir dėl jo statuso. Į komisijos posėdžius buvo kviečiami ekspertai, teko išklausyti įvairių nuomonių – tiek priešininkų, tiek šalininkų. Tos nuomonės buvo pristatytos, atsižvelgta į argumentus. Ir tie argumentai buvo labai svarūs. Jie atsispindi Seimo priimtoje deklaracijoje. Deklaracija taip pat priimta bendru sutarimu – visi Seimo nariai balsavo už tai, kad A. Ramanauskas-Vanagas būtų pripažintas faktiniu valstybės vadovu, nebuvo nė vieno prieš.

„Retai kada dokumentai būna priimami taip vieningai, nepaisant partinės priklausomybės, – sakė A. Gumuliauskas. – Mes užbaigėme nežinomybės epopėją su A. Ramanausku-Vanagu, kuri tęsėsi daugelį metų ir padėjome tašką. Galiu tik išreikšti pasitenkinimą, kad A. Ramanausko-Vanago metais mes pagaliau padarėme viską, ką galėjome ir turėjome padaryti."

Pasak A. Vaišvilos, po Jono Žemaičio-Vytauto žūties, kai pareigas iš jo perėmė A. Ramanauskas-Vanagas, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, dera turėti galvoje, kad dauguma rezistencijos vadovų jau buvo žuvę. Kita dalis buvo suimti ir paversti agentais-smogikais. Partizanai jau vengė susitikimų, nebuvo aišku, ar atvykęs į susitikimą kovos brolis, kaip tada buvo partizanai vadinami, vis dar toks ir yra, ar jau tapęs priešu, tik nedėvintis priešo uniformos.

„Šiomis sąlygomis, – kalbėjo A. Vaišvila, – suprantu istoriko galvoseną: jis neranda faktų, kad Vanagas, tarkime, formaliu dokumentu paskiriamas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku.“ Pasak jo, atskirų empirinių faktų buvimas ar jų stoka šiuo atveju nėra lemiantis, nes prioritetas yra teisinis požiūris, o ne istorinis. Partizanų vadovybė tuo metu buvo vienintelė teisėta Lietuvos valdžia, todėl A. Ramanauskas-Vanagas tuo metu buvo aukščiausias pareigūnas.

B. Makausko teigimu, lapkričio 20 d. Seimui pripažinus, kad partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas, neturėtų būti vien tuo apsiribota. „Aš žiūriu į tą deklaraciją ir kaip į šviesią perspektyvą platesniam šviečiamajam ir edukaciniam procesui“, – sakė istorikas. Jis taip pat pasidalijo mintimis, kad A. Ramanausko-Vanago tėviškė yra visi netoli – už 3 kilometrų – nuo jo paties tėviškės. Tik B. Makausko tėviškė ilgus metus buvo atskirta spygliuota viela, nes yra Lenkijos pusėje, o A. Ramanausko-Vanago – Lietuvos.

„Vienas svarbus aktas atliktas. Dabar reikia šiek tiek pastangų su tuo susijusioms išvadoms. 2019 m. sukanka 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Dabar būtina sutvarkyti A. Ramanausko-Vanago gimtinės aplinką, pastatyti kelrodžius, bent minimaliai sutvarkyti komunikacinius tinklus. Kadangi atvažiuos svečių, ypač kariškių, iš viso pasaulio pasižiūrėti, kaip atrodo A. Ramanausko-Vanago gimtinė. Būtų gėda, jei čia būtų rasta netvarka. To reikalauja mūsų savigarba, jeigu jau turim tokį generolą, prilygintą Prezidentui. Tad ir turime padaryti viską, kad tai atitiktų žmogaus nuopelnus ir poziciją“, – sakė B. Makauskas.

Renginio vaizdo įrašas:

• I dalis
• II dalis
• III dalis