Pristatyta knyga „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“

Gruodžio 5 d. Valstybingumo erdvėje buvo pristatyta nauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleista knyga „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“. Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) Lietuvoje daugiausia žinomas kaip scenografas, kostiumų dailininkas, tapytojas, grafikas. Vis dėlto reikšminga jo kūrybos dalis yra heraldika. Naujai išleistoje knygoje pristatomas reikšmingas M. Dobužinskio indėlis į Lietuvos heraldikos istoriją. Nedaugeliui žinoma, kad jis vos netapo oficialiu Lietuvos valstybės herbo ir vėliavos autoriumi.

Knygos pristatyme dalyvavo grafikas, plakatininkas prof. Juozas Galkus, menotyrininkas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas doc. dr. Helmutas Šabasevičius ir istorikė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė. Renginį moderavo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė. Renginio pradžioje susirinkusius pasveikinusi Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė pasidžiaugė, kad šis leidinys įprasmina ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimą, bet ir 2019 m. minėsimą Nacionalinės bibliotekos šimtmetį.

Buvo pateikta daug įdomių ir vertingų pastebėjimų ne tik apie M. Dobužinskio heraldinį palikimą, bet apskritai apie heraldikos koncepciją, jos kūrimo principus, ir tarpukariu, ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iškylančias tas pačias problemas. Heraldikos tema nemažai kalbėjo profesorius J. Galkus. Jis atskleidė herbo kūrimo aplinkybes 1998 m. ir akcentavo, kad M. Dobužinskis turėjo daug geresnes heraldinės kūrybos sąlygas, nes buvo labiau patyręs, konsultavosi su daugeliu heraldikos užsienio specialistų.

Pristatyme daug dėmesio skirta ir M. Dobužinskio asmenybei. Doc. dr. Helmutas Šabasevičius M. Dobužinskį įvertino kaip įvairialypę asmenybę, nes jo darbo sritys – ir heraldika, ir scenografija,  ir grafika, ir net kinas. Šio tyrėjo nuomone, naujai pasirodžiusi knyga – vertinga kaip ikonografinis šaltinis, taip pat paskata kalbėti apie nepaprastai įvairų ir daug visko sutelkusį asmenį. Doc. dr. H. Šabasevičiui antrinusi dr. A. Railaitė-Bardė M. Dobužinskį pavadino viena iš tų asmenybių, per kurias skleidžiasi visa tarpukario panorama – politinė situacija, heraldikos problemos. Ji taip pat pabrėžė, kad herbo etalonas tarpukariu taip ir nebuvo priimtas, nebuvo išleisti įstatymai, reglamentuojantys herbų naudojimą, o visos diskusijos dėl vėliavos, aktyviai keltos M. Dobužinskio, aktualios ir dabar, nes ne visi pritaria trispalvei, auga mūsų istorinės vėliavos populiarumas. Įspūdžiais apie atliktą darbą pasidalijo ir knygos sudarytojos – Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojos Milda Kvizikevičiūtė ir dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė.

Pristatymo dieną buvo parengtas reportažas rusų kalba LRT radijuje, apie knygą kalbėjo jos sudarytojos D. Norkūnienė ir dr. J. K. Pačkauskienė. Reportažo įrašą galite rasti čia>

Daugiau nuotraukų ›