Mokslinis seminaras apie lietuvių periodikos paveldo apskaitą ir komunikaciją nacionalinės bibliografijos kontekste

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gruodžio 6 d. vyko mokslinis seminaras „Lietuvių periodikos paveldas: apskaita ir komunikacija“, kurį organizavo Informacijos mokslų departamentas.

Seminarą atidarė Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė ir akademikas prof. habil. dr. Domas Kaunas. Akademikas išdėstė mintį, kad fundamentiniai bibliografiniai tyrimai sudaro pagrindą kokybiškai plėtoti lituanistinius tyrimus, atlikti dokumentinio paveldo inventorinimą ir skaitmeninę sklaidą. Šios mintys sutapo su seminare pristatomos bibliografijos rodyklės „Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ (2018) misija. Leidinio pristatyme dalyvavę dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Rimantas Miknys, dr. Marija Prokopčik ir dr. Viktorija Vaitkevičiūtė nusakė ilgai mokslininkų laukto išsamaus periodikos registro poreikį ir pasirodymo svarbą tolesniems tyrimams.

Prof. Paulius Vaidotas Subačius apibūdino nacionalinės bibliografijos vertę –ją vaizdžiai palygino su kitai nacionalumą liudijančiais kultūros objektais. Prof. dr. Remigijus Misiūnas pateikė senosios emigrantinės lietuvių periodikos retrospektyvinį vaizdą nurodydamas esmines problemas tiriant emigrantikos paveldą ir akcentuodamas istorinę vertę šio šaltinio emigracijos istorijai. Seminare pristatytos bibliografijos rodyklės rengėja Danguolė Narkevičienė atskleidė kasdieninio bibliografinio darbo sunkumus, kylančius dėl periodikos specifikos, kai tyrimo objektu tampa kiekvienas leidinio numeris, kurį reikia surasti ir metodiškai aprašyti. Bibliografų pastangomis atliekamas ir periodikos publikacijų registravimas. Ringailė Bagušytė nurodė, kad serijoje C jau išleistos 36 knygos, darbai bibliografuojant straipsnius pasistūmėjo nuo 1832 iki 1919 metų. Praktinio darbo įspūdžiais plėtojant kraštotyros veiklą pasidalijo Raseinių viešosios bibliotekos bibliografas Jonas Brigys. Jis akcentavo bibliografinių ir skaitmeninių išteklių svarbą sudarant geresnes sąlygas plėtoti kraštotyrinę veiklą iš bet kurio pasaulio taško.

Dr. Tomas Petreikis teigė, kad lietuvių periodikos leidyba kaip pasaulinis reiškinys, išsiskleidęs nuo dabartinės Kinijos teritorijos iki Urugvajaus Pietų Amerikoje, kelia iššūkių nacionalinio dokumentinio paveldo saugotojams. Dėl leidybos masto darosi sudėtinga viską aprėpti ir laiku įvertinti, būtinas glaudesnis atminties institucijų bendradarbiavimas. Dr. Rima Cicėnienė apibūdino vienus iš turtingiausių periodikos paveldo saugotojų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos – fondus. Dovilė Ivanovienė pranešime apie portalo epaveldas.lt pasiekimus ir perspektyvas skaitmeninant šią dokumentinio paveldo rūšį atskleidė periodikos paveldo skaitmeninimo situaciją. Skaitmeninis turinys ne visada atliepia išskirtinių skaitytojų interesus, apie kuriuos kalbėjo fotografas Stanislovas Žvirgždas išryškindamas kokybinių parametrų reikšmę nagrinėjant spaudos fotografijos istoriją. Seminare kolekcininkų bendruomenei atstovavęs bibliofilas, didžiausios periodinės spaudos kolekcijos savininkas Žilvinas Januška pasidalijo įžvalgomis apie periodikos prieinamumą antikvarinėje rinkoje, apie patirtį bendradarbiaujant su bibliografais.

Mokslinį seminarą vedė ir diskusiją moderavo Informacijos mokslų departamento direktorė dr. N. Bliūdžiuvienė. Dalyvių diskusijos ir didelis susidomėjimas parodė, kad aktualūs dokumentinio paveldo valdymo, skaitmeninės prieigos užtikrinimo ir sklaidos klausimai yra svarbūs aktyvinant atminties institucijų, privačių kolekcijų turėtojų ir nacionalinės bibliografijos išteklių rengėjų bendradarbiavimą, užtikrinant ir nacionalinės bibliografijos darbų tęstinumą, ir jų sklaidą.