2018 m. gruodžio 19 d.

Gruodžio 19 d.: diskusija „Valstybės švenčių minėjimas ir atminties kultūra“

Gyvenant artėjančių švenčių nuotaikomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamo mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ leidėjai kviečia į diskusiją „Valstybės švenčių minėjimas ir atminties kultūra“. Mokslo darbų žurnalą „Parlamento studijos“ 2004 metais įsteigė Seimo valdyba. Žurnale skelbiami mokslo darbai, analizuojantys demokratinių procesų raišką istorijos, teisės, politologijos, kalbos, informacinės sklaidos ir kitose srityse.

1918 m. liepos 11 d. „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos nepriklausomybės šventė dėl įvairių priežasčių yra atidėta paskesniam laikui. Kada tos iškilmės tikrai bus, Lietuvos Tarybos komisija paskelbs paskiau. Galime tik pastebėti, kad tos iškilmės bus ne anksčiau, kaip rudenį, pasibaigus sodžiaus darbymečiui.“ Anot Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojos dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės, sudėtinga XX a. Lietuvos istorija koregavo atmintinų dienų sąrašus. Kai kurias 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos atmintinas dienas minime ir šiandien, tačiau kitas jau primiršome. Pavyzdžiui, 1918–1940 metų Lietuvos piliečiai nebūtų atsakę į klausimą, kodėl reikia minėti Liepos 6-ąją, tačiau XX a. ketvirto dešimtmečio laikinosios sostinės Kauno gyventojai būtų žinoję, kas prisimenama Rugsėjo 8-ąją – tai buvo ne vien religinė šventė, bet ir Vytauto Didžiojo atminimo įprasminimas, o šiandien Vytautą Didįjį labiau prisimename Liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną. Šiandien beveik pamiršta ir kitos Lietuvos valstybingumui itin svarbios šventės – Gegužės 15-osios (Steigiamojo Seimo susirinkimo diena) tikroji intencija.

Kada Lietuvoje buvo pradėtos švęsti valstybės šventės, kas turėjo reikšmės sprendžiant, kurioms datoms ir sukaktims būtina priskirti valstybės šventės statusą, kokie teisės aktai jas reglamentavo, kokios buvo valstybės švenčių tradicijos ir svarbiausi atributai, kaip pakitus politinėms aplinkybėms buvo bandoma valstybės šventes pritaikyti politinio režimo reikmėms. Apie Lietuvos valstybės švenčių istoriją bei dabarties tradicijas ir diskutuos renginio dalyviai:

• dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė
• dr. Mantas Adomėnas
• dr. Norbertas Černiauskas
• prof. dr. Andrius Vaišnys

Diskusiją moderuos žurnalo redakcinės kolegijos narys, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausiasis metodininkas tyrėjas doc. dr. Andrius Šuminas.

Neturėsiančius galimybės dalyvauti diskusijoje kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją per Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanalą ›

Trumpai apie renginį

Data	gruodžio 19 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	1,5 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“