2019 m. sausio 3 d.

Ukrainiečių padėka Nacionalinei bibliotekai

Penketą metų Lietuvos bičiulė Ukraina kovoja už savo teisę būti modernia nepriklausoma valstybe. Lietuva nuo pirmųjų Maidano įvykių rėmė Ukrainos žmonių siekį tapti oriais, atsakingais, pilietiškais žmonėmis (ukr. людина), siekiančiais kurti naują valstybę, grįstą laisvės ir demokratijos vertybėmis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo įvairiomis veiklomis taip pat nuosekliai prisideda prie Ukrainos laisvės bylos.

Nacionalinėje bibliotekoje apsilankė Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Naujasis Donbasas“ vadovė režisierė Larysa Artiugina. Ji dovanojo bibliotekai leidinių apie ukrainiečių kovą už savo nepriklausomybę ir ukrainietiškų dokumentinių filmų kūrėjų vardu įteikė padėką už visokeriopą pagalbą, pristatant ir demonstruojant kino filmus apie 2014–2018 metų rusų ir ukrainiečių karą.

Pasak Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, biblioteka skiria daug dėmesio viešindama mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldą, literatūros pasiekimus, stengiasi atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo. Direktorius paminėjo praėjusiais metais bibliotekoje veikusią Jurijaus Veličkos, garsiojo Ukrainos 46-ojo specialiosios paskirties savanorių bataliono „Donbas-Ukraina“ kario, parodą „Gyvenimas ant nulinės ribos“, daug dėmesio sulaukusį Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimą Nacionalinėje bibliotekoje, Ukrainos patrioto Romano Zinenkos atsiminimų knygos „Ilovaisko dienoraštis“ pristatymą. Taip pat akcentavo partnerystę projekte „Už jūsų ir mūsų laisvę“, kurio tikslas  – pristatyti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą, apimantį ir istorinį, ir šiandienos kontekstus.

„Kas buvo po Maidano? Kaip sekasi Ukrainos žmonėms šiandien? Kokie jie – modernūs ukrainiečiai? Apie tai emocionaliai, skausmingai ir atvirai buvo pasakojama penkiuose jaunų ir ambicingų režisierių filmuose, kuriuos rodėme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Filmai sulaukė išskirtinio bibliotekos lankytojų, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjų dėmesio. Sėkmingos buvo ir tiesioginės transliacijos kartu su Ukraina, kurias organizavome kino peržiūrų metu“, – prisiminė prof. dr. R. Gudauskas ir pažadėjo ateityje tęsti ir plėtoti bendradarbiavimą bei partnerystę su demokratiškos Ukrainos kūrėjais.

Krymas ir šiandien lieka užgrobtas, o karinis konfliktas Donbase – neišspręstas. Dabar įtampa bręsta ir Kerčės sąsiauryje. Visi šie įvykiai turėjo ir tebeturi poveikį ir mūsų regionui.

„Karas Ukrainoje nėra tik ukrainiečių reikalas. Tai mūsų reikalas taip pat. Nuo jo baigties priklausys ir mūsų padėtis“, – tokius žodžius, kalbėdamas apie knygą „Ilovaisko dienoraštis“, ištarė publicistas, vertėjas, filmų kūrėjas, Ukrainos problematikos žinovas Jonas Ohmanas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, koks reikšmingas ir svarbus dalykas yra pačių žmonių laikysena bei įsitraukimas. Pasak jo, CŽV dokumentai rodo, kad 1991 m. sausio 11 d. Vakarai Lietuvą jau buvo „nurašę“. Bet Sausio 13-oji viską pakeitė. Niekas nesitikėjo, kad žmonės taip stipriai gins savo laisvę. Ir Ukrainos žmonių pasiryžimas gintis daug ką keičia ir daug kam atveria akis.