2019 m. sausio 17 d.

Sausio 17 d.: Vincento Hunto knygos „Kruvini miškai. Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“ pristatymas

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma britų autoriaus Vincento Hunto knyga „Kruvini miškai“ – pasakojimas apie XX a. istorinių negandų naikinamą Latviją ir jos gyventojus. Jos XX a. istorija didele dalimi panaši į Lietuvos istoriją, todėl verta ir lietuvių skaitytojų dėmesio. Autoriaus knygą, kuri buvo publikuota Didžiojoje Britanijoje ir Latvijoje, prieš pat Naujuosius metus išleido leidykla „Briedis“.

Rašydamas „Kruvinus miškus“ V. Huntas nesitenkino sausu istorikų surinktos medžiagos atpasakojimu: jis pats lankėsi Latvijos miestuose ir miesteliuose, per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių karių kapinėse, bendravo su kraupių įvykių liudininkais, žmonėmis, patyrusiais sovietų represijas, kalbino Latvių legiono veteranus, mūsų laikais sprogmenų tebeieškančius išminuotojus ir net 1999–2007 m. Latvijos Respublikos prezidentę Vairą Vīķę-Freibergą, kurios šeimai teko bėgti ir gelbėtis nuo artėjančių „išvaduotojų“.

„Artėjant vokiečiams, jie iškėlė Latvijos vėliavą. Rusai, kurie tuo metu atsitraukinėjo, visus juos sušaudė, visus iki vieno. Net mažamečius – iš žemės kyšojo tik jų mažos kojytės. Mus šie įvykiai taip sukrėtė, kad mano tėvas tarė: „Einam, brolau. Einam, sūnau. Kovosim prieš rusus, padarysim viską, kad jie nebegrįžtų, antraip mūsų visų laukia pražūtis“, – knygoje rašo britų žurnalistas V. Huntas.

„Tikėjomės, kad Sąjungininkai supras, jog Raudonoji armija negali antrą kartą okupuoti Latvijos, ir tada mes, gindami Liepoją bei Ventspilį, išsaugosime nepriklausomą Latviją“, – praėjus dešimtmečiams po anų kovų britui sakė latvių savanoris Arvīdas Nusbergas.

„Jeigu Sąjungininkai būtų atvykę iki čia, visi būtume perėję į Sąjungininkų pusę. Jeigu jie būtų išsilaipinę bent vienoje vietoje, sakykime, Liepojoje, latviai būtų tą pačią akimirką atsukę ginklus į vokiečius“, – jam antrino kitas latvių šauktinis Talivaldis Grinsbergas.

Latvis Janis Niedritis buvo pašauktas į Raudonąją armiją, o jo brolis kovėsi vokiečių pusėje. „Taip nutiko, kad mano brolį pašaukė į vokiečių kariuomenę, nes jis buvo vyresnis už mane. O aš patekau į rusų kariuomenę. Kaip turėtum jaustis žinodamas, kad tavo brolis kitoje pusėje? Nesidžiaugiau tuo, bet aštuoniolikmečiui tai buvo galimybė išgyventi“, – teigė J. Niedritis. Jo sesuo Zenta Niedritė pasakoja, kaip kentėjo broliams kaunantis priešingose stovyklose: „Karas smarkiai paveikė mūsų šeimą. Mano vyresnis brolis tarnavo legione ir kovėsi Kurše, o jaunesnįjį pašaukė į rusų kariuomenę. Ir jam taip pat teko kariauti. Pasirodo, kad daugybėje šeimų brolis kovėsi prieš brolį. Paskutinės žinios, kurias gavome, kad jis buvo 19-ojoje divizijoje, Kurše, o tada laiškai liovėsi.“

Visi tie liudijimai, taip pat įdomios paties autoriaus pastabos iš kelionės po Latviją „Kruviniems miškams“ teikia išskirtinio gyvumo. Tai vakariečio požiūris į mažos Baltijos šalies likimą.

Per Antrąjį pasaulinį karą Latvija neteko trečdalio gyventojų. 30 000 buvo suimti arba ištremti per pirmąją sovietų okupaciją. 80 000 žuvo per vokiečių okupaciją. 80 000 žuvo tarnaudami vokiečių ir rusų kariuomenėse. 130 000 pabėgo į Vakarus. 150 000 buvo represuoti per antrąją sovietų okupaciją.

Pokalbyje apie šią knygą, Latvijos ir Lietuvos istorijos paraleles bei skirtumus dalyvaus istorikas Arūnas Bubnys, istorikas ir diplomatas Bronius Makauskas, publicistas ir rašytojas Ramūnas Bogdanas. Pokalbio moderatorius – Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Renginyje bus galima įsigyti leidyklos „Briedis“ išleistą knygą „Kruvini miškai. Antrojo pasaulinio karo pabaiga Kuršo katile“. Knygą iš anglų kalbos vertė Mantas Tamulevičius.

Trumpai apie renginį

Data	sausio 17 d.
Laikas	17.30 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“ ›