Nacionalinės bibliotekos fantastiniai gyvūnai

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite susipažinti su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta paroda „De horribilibus monstris: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje“.

Parodoje eksponuojamos Nacionalinėje bibliotekoje saugomos XV–XVIII a. knygos, kurios pasakoja apie pasaulio pažinimo kaitą. Visa ekspozicija skirta fantastiniams gyvūnams, gyvenantiems senuosiuose spaudiniuose, ir autoriams, kurie iš miškų ir vandenynų juos perkėlė į knygų puslapius.

Parodoje eksponuojami populiariausi XVI a. bestiarijai (Johaneso Kamerarijaus „Simboliai ir emblemos“), pasaulio aprašymai (Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“), ilgą laiką teikę skaitytojams žinių apie skirtingus kraštus ir juose gyvenančius gyvūnus. Apsilankę parodoje turėsite retą galimybę savo akimis pamatyti ir vieną iš Nacionalinės bibliotekos inkunabulų su grifais leidėjo žymoje, ir garsųjį Kazimiero Semenavičiaus leidinį ­„Artilerijos menas“ su pramoginės pirotechnikos pažiba drakonu. Parodos organizatoriai specialiai ekspozicijai sukūrė spalvinimo knygelę, kurioje galima patiems nuspalvinti Nacionalinėje bibliotekoje saugomus retus spaudinius.

Atidarydama parodą Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė sakė, kad šiuo išskirtiniu renginiu Nacionalinė biblioteka pradeda minėti savo veiklos 100-metį. „Šia mistiškai paslaptinga dokumentinio paveldo turiniui skirta paroda pradedame jubiliejiniams metams skirtų renginių ciklą. Nors Nacionalinė biblioteka šiemet mini savo veiklos 100-metį, tačiau jos istorijos puslapiai ir fondai toli gražu dar nėra iki galo ištyrinėti. Bibliotekos fondai – gausūs ir įspūdingi. Ir tikrai smagu, kad atsiranda vis daugiau naujų netikėtų temų ir tyrinėjimo krypčių. Ši paroda – dar vienas puikus ženklas, kaip novatoriškai galima pateikti senovinėse knygose slypinčias paslaptis“, – nuoširdžiai visai parodos rengimo komandai dėkojo J. Budriūnienė.

Parodos sumanytoja ir kuratorė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji metodininkė-tyrėja, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė pasakojo, kad parodos idėja gimė prieš metus išvydus simpatišką vienaragio vaizdinį viename XVIII a. leidinyje. Gausiai į parodos atidarymą susirinkusiai auditorijai kuratorė skaitė paskaitą „Tarp vaizduotės ir realybės: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje“.

Pasak pranešėjos, fantastiniai gyvūnai ir mitinės būtybės visais laikais stebino ir žavėjo. Pasakojimai apie juos plito rankraščiais, puoštais įmantriomis iliustracijomis, istorijomis, perduodamomis iš lūpų į lūpas, kur itin svarbų indėlį į fantastinių gyvūnų istoriją padarė bebaimiai keliautojai, siekę pažinti atokiausius kraštus.

„Fernando Magelando ekspedicijos aplink pasaulį dalyvio Antonijaus Pigafetos kelionės aprašymas ilgą laiką teikė neįkainojamų žinių apie tolimiausius kraštus vėlesniems keliautojams ir kartografams. Keliautojo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės į Jeruzalę aprašymas tenkino daugelio smalsumą apie egzotiškus Artimuosius Rytus. Keliautojų pasakojimuose groteskiškai ir hiperbolizuotai pateikti gyvūnų išvaizdos aprašymai buvo tolimų kraštų kitoniškumo ir paslaptingumo išraiška“, – sakė M. Kvizikevičiūtė.

Paskaitoje buvo atskleista, kad vokiečių kilmės jėzuitų mokslininkas Anastazijus Kircheris kritiškai bandė įvertinti tuometines žinias apie gamtos pasaulį – fantastiškus, egzotiškus, neįtikėtinus gyvūnus, apgyvendintus tolimuose ir mažai pažintuose kraštuose. Autorius paneigė vienaragių egzistavimą teigdamas, kad žemėje randami ragai yra arba kitų didelių gyvūnų, arba jūrinių žuvų.

Atmetė jis ir dominavusią teoriją, kad vienaragiai nuskendo per Didįjį tvaną (A. Kircherio teigimu, Dievas negalėjo leisti nuskęsti nė vienam savo kūriniui, todėl akivaizdu, kad vienaragiai negalėjo išnykti per šį tvaną – vadinasi, jie niekada nebuvo sukurti). Kitame leidinyje autorius įrodinėjo, kad Kinijoje nėra skraidančių vėžlių. Anot ankstesnių gamtos istorikų ir keliautojų, šiame žemyne vėžliai ant kojų turi sparnus, kad galėtų kompensuoti savo lėtumą, tačiau A. Kircheris teigė, kad tai yra absoliuti netiesa, kadangi jų kojos yra pritaikytos plaukti, o ne skraidyti.

Ir nors jėzuitas mokslininkas A. Kircheris, pagarbiai vadintas paskutiniu žmogumi, kuris žinojo viską, dar XVII a. paneigė vienaragių egzistavimą, ateiti susipažinti su išskirtine paroda ir atrasti savo fantastinį gyvūną, gyvuojantį senuosiuose bibliotekos leidiniuose, tikrai verta.

Paroda „De horribilibus monstris: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje“, eksponuojama V a. atrijuje, veiks iki kovo 17 d.

Daugiau nuotraukų ›