2019 m. vasario 26 d.

Vasario mėnesio meno edukacijos

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą. Apsipratus su kompozicijos pagrindų užduotimis, kviečiame pamažu drąsiau rinktis išraiškos formas ir plėsti vidinį požiūrį. Tinkamai suvokus, kokia galėtų būti kompozicija, kurti galima ne tik dažais, bet ir kūrinių fragmentais. Žurnalo nuotraukos detalę, seno laikraščio iškarpą ar audinio atraižą galima komponuoti viename paveiksle. Tai koliažas, viena iš atviresnės meninės kalbos išraiškų. Taip atrandami nauji meninės raiškos keliai.

Vasario 5 d. ir 12 d. 17 val. – Koliažo technika ir galimybės

Koliažo esmė – jau esamų medžiagų panaudojimas ir fragmentavimas. Svarbu neužbaigtumo,  atsitiktinumo efektas. Kartais net sunku numatyti, kaip atrodys baigtas kūrinys. Galimi žaidimo, netikėtumo elementai, nuvedantys į visai naujas kryptis ir sritis. Tam tikrų medžiagų derinys sukuria ne tik kitokį vizualinį sprendimą, bet ir pakloja pamatus naujai ar šiuolaikiškai filosofijos „mokyklai“, kurios idėjos atsispindi vaizde.

Koliažas glaudžiai susijęs ir su vartotojų kultūros elementais, reklama, netgi kiču ar visai kitais estetiniais sprendimais, dadaizmu, „Fluxus“ judėjimu. Tai meno sritis, kuriai simpatizuoja įvairių sričių menininkai: tapytojai, grafikai, tekstilininkai, keramikai. Ne paslaptis, kad ir literatūroje, atvirai cituojant kitus autorius, galima dėlioti kalbinį, tekstinį koliažą, supintą iš kelių autorių kūrybos. Autorius savaip gali valdyti šiuos tekstus. Kaip antai autorių kolektyvo išleistoje knygoje „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“ (2018 m.) „cituojami“ kiti autoriai ir menamai jų sukurti tekstai, kurių jie nė neparašė. Taip pat šių kolegų bendraminčio tapytojo G. Znamierovskio kūryba – jis šmaikščiai „pertapo“ meno istorijos „paveiktus“ paveikslus, bylojančius apie dabartines gyvenimo peripetijas. O kur dar kompozitorių kūryba, išskaidanti ar „preparuojanti“ garsus, kad vėliau tai susidėliotų (arba ne) į tam tikrus muzikos motyvus.

Taigi koliažo apraiškas galima atpažinti ir laike, ir erdvėje. Netgi transcenduojant už trimačio pasaulio ribų.

• Vasario 5 d. registracija ›
• Vasario 12 d. registracija ›

---

Vasario 19 d. ir 26 d. 17 val. – Koliažinis natiurmortas

Kai kurie meno žinovai teigia, kad koliažo apraiškų buvo jau antrame amžiuje, kai kinai išrado popierių. Iki dešimto amžiaus koliažas, kaip meno technika, naudota labai retai. Vėliau ji pastebima japonų kaligrafijoje. Vis dėlto dauguma meno ekspertų tvirtina, kad tikroji koliažo istorija prasidėjo dvidešimtame amžiuje.

Terminas „koliažas“ kilęs iš prancūzų kalbos žodžio collage – priklijavimas, prilipdymas. Koliažas – tai tapybos ir grafikos technika, kai prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalų ir piešiama arba tapoma. Tai taip pat gali būti įvairių meno atmainų, stilių, elementų mišinys. Koliažo pavadinimą sugalvojo dailininkai kubistai Georgesas Braque’as ir Pablo Picasso. Galbūt todėl jie aktyviai kūrė koliažinius natiurmortus.

Nepamiršdami ir nuolat prisimindami komponavimo pagrindus, šioje edukacijoje turėsite ypatingą galimybę tinkamai suvokti natiurmorto charakterį ir perteikti jį platesnio suvokimo priemonėmis. Kas gali būti puikiau nei tai, kad sudėtingą iš kelių planų, faktūrų ir formų sudarytą natiurmortą galima „perkurti“ ir deformuoti, naudojant piešinių fragmentus, natų sąsiuvinį ar išaugto puspalčio atlapus. Be abejo, tas pats vaizdas gali įkvėpti sukurti kelias variacijas ar net kelis šimtus! Tik pakanka susikarpyti šūsnį popieriaus.

• Vasario 19 d. registracija ›
• Vasario 26 d. registracija ›

Trumpai apie edukacijas

Diena	Vieta	Laikas	Trukmė	Meno edukacija
Vasario 5 d.	Meno erdvė, V a.	17 val.	1,5 val.	Koliažo technika ir galimybės
Vasario 12 d.	Meno erdvė, V a.	17 val.	1,5 val.	Koliažo technika ir galimybės
Vasario 19 d.	Meno erdvė, V a.	17 val.	1,5 val.	Koliažinis natiurmortas
Vasario 26 d.	Meno erdvė, V a.	17 val.	1,5 val.	Koliažinis natiurmortas