2019 m. vasario 1 d.

Naujas „Parlamento studijų“ numeris (Nr. 25)

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numerį. Kviečiame skaityti žurnalo autorių publikacijas istorijos ir sociologijos temomis.

25 numeryje dr. Vilma Bukaitė aptaria būsimųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlį Didžiajame Vilniaus Seime ir vaidmenį jam rengiantis. Autorė pabrėžia, kad 1905 m. gruodžio 4–5 d. Didžiajame Vilniaus Seime dalyvavo daugiau nei pusė būsimųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Būtent čia išryškėjo jų idėjų ir pasaulėžiūros skirtumai.

Publikacijoje „Lietuvos Tarybos (ne)atstovavimas Šveicarijoje 1917–1918 metais“ dr. Sandra Grigaravičiūtė atskleidžia realiai egzistavusį Lietuvos Tarybos atstovavimą Šveicarijoje. Šis darbas buvo pavestas kolegialiai institucijai Lietuvių tautos tarybai (Lozanoje) ryšiams su užsieniu palaikyti. Dr. S. Grigaravičiūtė daro išvadą, kad Lietuvių tautos taryba (Lozanoje) veikė mažai derindama savo veiklą su Lietuvos Taryba (Vilniuje).

Leidinyje rasime išsamų dr. Audronės Veilentienės straipsnį apie prof. Augustino Voldemaro poziciją užsienio politikos srityje Steigiamojo Seimo laikotarpiu. Prof. A. Voldemaras laikinai ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, vėliau buvo Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, o atsistatydinęs iš pareigų kritikavo krikščionių demokratų veiklą. Kad jis darė nemažą įtaką formuojant Lietuvos užsienio politiką, net ir būdamas opozicijoje, įsitikinsite skaitydami publikaciją „Augustino Voldemaro veikla užsienio politikos srityje Steigiamojo Seimo laikotarpiu“.

Straipsnyje „Liaudininkai Seimų laikotarpiu (1920–1927): keletas istoriografijos dilemų“, kurio autorė dr. Danutė Blažytė-Baužienė, aptariami pastarųjų metų humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, turėję įtakos diferencijuotai parlamentarizmo raidos analizei, tarp jų Artūro Svarausko ir Mindaugo Tamošaičio darbai, skirti krikščionių demokratų ir liaudininkų veiklos analizei. Taip pat gvildenamos kelios kontroversijų keliančios Valstiečių liaudininkų partijos istorijos problemos.

Tyrimą, analizuojantį Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrio į tautinę tapatybę sutapimus ir skirtumus, išsamiai nagrinėja ir jo rezultatus interpretuoja prof. dr. Irmina Matonytė ir Roberta Šiaudvytytė publikacijoje „Didžiuojuosi Lietuva – Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrių palyginimas“.

Istorijos šaltinių rubrikoje spausdinama  I, II ir III Seimų nario, teisės daktaro Prano Viktoro Raulinaičio knygos „Parlamentarizmas“, išleistos 1925 m., antroji dalis „Parlamentinės tvarkos esmė“.

Be to, dr. Algis Bitautas recenzuoja Sauliaus Grybkausko ir Mindaugo Tamošaičio knygą „Epochų virsmo sūkuriuose: Algirdo Brazausko politinė biografija“.

Du kartus per metus leidžiamą mokslo darbų žurnalą „Parlamento studijos“ 2004 metais įsteigė Seimo valdyba. Žurnale skelbiami mokslo darbai, analizuojantys demokratinių procesų raišką istorijos, teisės, politologijos, kalbos, informacinės sklaidos ir kitose srityse.

Leidinį galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111, el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).