Kuždesiai virto citatomis, laiškai – romanais, mįslės detektyvais tapo, vaikai rašytojais užaugo. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo keturias dienas truksianti jubiliejinė Vilniaus knygų mugė. „Po dvidešimties metų“ – tokia užaugusios 20-osios didžiausios skaitymo šventės tema. Mugė rengiama pasidalyti su pasauliu istorijomis, nuotykiais, potyriais, įžvalgomis ir kasmet sukuria atskirą pasaulį. Knygos bičiuliai kviečiami ne tik atsigręžti atgal ir pamatyti, kaip keitėmės ir ar branginame tai, kas geriausia, bet ir kartu žvelgti į ateitį. Vilniaus knygų mugė ne tik įvertinta ir gerbiama, ji – jauna, dinamiška, veikli ir smalsi.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinamąjį žodį per jubiliejinės Vilniaus knygų mugės atidarymą perskaitė jos vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė: „Nors po 20 metų knygų mugės pristatinėti nereikia, vis tiek norisi ją išskirti kaip reiškinį, kuris augo kartu su Lietuva ir prisidėjo prie šviesios ir intelektualios visuomenės kūrimo. Net ir po 20 metų linkiu toliau augti ir gyventi su knyga ir vis atrasti skaitymo džiaugsmą.“
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas susirinkusius knygų mėgėjus į didžiausią skaitymo šventę, prisiminė rašytojui Umberto Eco užduotą klausimą – ar išnyks tradicinė knyga? „Daugelį neramina įkyrios idėjos, kad knygai lemta išnykti. Tačiau knyga yra kaip šaukštas, kūjis, ratas arba káltas. Kartą išrasti, jie nebegali būti patobulinti. Negalima pagaminti šaukšto, kuris būtų geresnis už šaukštą“, – rašytojo mintis citavo kultūros ministras. Prisimindamas, kad šiemet minimos Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, M. Kvietkauskas pažymėjo, kad lietuvių prozos klasikas nerimavo, jog knygų pramonė Lietuvoje nėra įmanoma, nes „nei pas vieną lietuvį nėra įprasta turėti knygų spintą. O be to neįmanoma lietuvių įmasinti, kad knygas skaitytų.“ „Po 20 metų lietuviai pagaliau įmasinti ir nepraleidžia progos dalyvauti didžiausioje knygų šventėje“, – džiaugėsi kultūros ministras M. Kvietkauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad tai turbūt šviesiausias verslas, kuris labiausiai keičia visuomenę. „Žinojimas yra vertingiausia prekė, o knyga ne tik neša žinojimą, ji jį multiplikuoja. Ačiū tiems, kurie kuria ir priartina pasaulio idėjas arčiau mūsų“, – padėkojo knygų mugės dalyviams, lankytojams ir organizatoriams V. Sinkevičius.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Tomas Venclova perskaitė Henriko Radausko, jo nuomone, geriausio XX a. poeto, ir Česlovo Milošo eiles. Sveikinimo žodį jis užbaigė Č. Milošo eilėraščio sakiniu, jog knyga yra sukuriama iš geros kilmės, iš žmonių ir iš skaidrybės šviesumo.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius dr. prof. Renaldas Gudauskas kvietė nepraleisti progos per jubiliejinę knygų mugę apsilankyti Nacionalinės bibliotekos organizuojamuose renginiuose ir stende 3.03: „Biblioteka nėra paklusni vietai ir laikui. Jau šimtą metų esame atviri visuomenei ir kuriame įvairiausias kūrybines erdves, edukacijas, kurios toliau skatintų mūsų lankytojų smalsumą žinojimui.“ Jis kvietė kartu paminėti Nacionalinės bibliotekos 100-metį ir specialiu proginiu reljefiniu antspaudu su Nacionalinės bibliotekos 100-mečio logotipu nemokamai antspauduoti ir bibliotekos, ir kituose mugės stenduose įsigytas knygas.
Nacionalinės bibliotekos renginius Vilniaus knygų mugėje galite rasti čia ›