Vilniaus knygų mugėje Bičiulių dieną, vasario 21 d., pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bibliografijos kolektyvo parengtas leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1“. Pirmoji nacionalinės bibliografijos rodyklės dalis skirta lietuvių periodinių poligrafiniu būdu spausdintų leidinių bibliografinio tyrimo rezultatams apibendrinti. Ji apima laikotarpį nuo pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodymo (1823 m.) iki Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos (1940 m. birželio 15 d.). Leidinys geografiškai aprėpia visą pasaulį: nuo Charbino (dabartinėje Kinijoje) iki Urugvajaus. Ten, kur buvo lietuvių, jie leido savo periodinius (laikraščius, žurnalus, biuletenius), tęstinius ir vienkartinius leidinius. Dokumentuotas ir bibliografiškai apibendrintas periodinės spaudos gyvenimo veidas sugulė šiame leidinyje.
Renginį vedė fundamentinės nacionalinės bibliografijos rodyklės atsakomoji redaktorė, Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė. Pristatyme dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) dėstytoja dr. Rima Cicėnienė, vienas šios knygos recenzentų VU KF dėstytojas, Nacionalinės bibliotekos vyriausiasis bibliografas-tyrėjas prof. dr. Remigijus Misiūnas ir nacionalinės bibliografijos rodyklės lietuvių periodikos leidybos ir spaudos raidos istorijos studijos autorius, VU KF dėstytojas ir Nacionalinės bibliotekos vyriausiasis bibliografas-tyrėjas dr. Tomas Petreikis.
Nacionalinės bibliografijos leidinio pristatymo metu pašnekovai dalijosi mintimis apie senosios lietuvių periodinės spaudos unikalumą, sutelktinį nacionalinės bibliografijos išteklių rengimą, bibliotekų, archyvų, muziejų ir privačių asmenų bendradarbiavimo vertę, nacionalinės bibliografijos darbų svarbą ir planuojamus rezultatus, nacionalinės bibliografijos išteklių paieškinę informacinę funkciją ir sąlygas aktyvesnei spaudos paveldo vartosenai, tyrimams ir sklaidai.
Pristatymo metu klausytojai domėjosi apie lietuvių bibliografijos panaudojimo taikomiesiems tyrimams galimybes, sąsajas su skaitmenintomis duomenų bazėmis ir viešąja leidinių prieiga.
Leidinį parengė Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamentas. Leidybos projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba. Nacionalinės bibliografijos leidinys skirtas Nacionalinės bibliotekos įkūrimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiams.