„Donskiškieji pokalbiai“, skirti Tibetui

Leonido Donskio fondas ir dr. Arūnas Gelūnas surengė šeštą „Donskiškųjų pokalbių“ diskusiją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šį kartą ji buvo skirta nepatogiai ir nemadingai temai – diskutuota apie Tibetą. Pokalbyje „Tiesos vardas – Tibetas: žmogaus teisių ir kultūrinio apsisprendimo laisvės iššūkiai šiandieniniame Tibete“, be dr. A. Gelūno, dalyvavo Tibeto rėmimo (Lietuva Tibetui) ir visuomeninės Tibeto laisvės rėmimo grupių nariai architektas Robertas Mažeika ir Gediminas Kajėnas – kultūros žurnalistas, redaktorius, vienas knygos „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“ sudarytojų. Renginys skirtas Tibeto nacionalinio sukilimo 60-osioms metinėms paminėti.

Kova už žmogaus teises ir religinio bei kultūrinio apsisprendimo laisvę šiandieniniame Tibete užima nedidelę, bet itin svarbią prof. L. Donskio kūrybinio palikimo dalį. Atsispiriant nuo L. Donskio įžvalgų šia tema ir jo vykdytos veiklos, organizatoriai kvietė pasikalbėti ir atsakyti į paprastus klausimus. Ar drįstame pademonstruoti užuojautą ir dėmesį žmonėms, kurių engėjai – itin galingi ir įtakingi? Ar politkorektiškai užmerkdami akis į Tibete vykdomus nusikaltimus neprarasime esminių moralinių vertybių? Ar aptukusiomis širdimis pragmatiškai skaičiuodami, kiek iš Kinijos uždirbsime už krovinių tranzitą per Lietuvą, neprarasime žymiai svarbesnių dalykų, negindami pamatinių žmogaus teisių ir laisvių?  Šiomis temomis ir buvo diskutuota „pačioje gražiausioje erdvėje pokalbiams – Nacionalinėje bibliotekoje“ (A. Gelūnas).

Pokalbio dalyviai priminė, kad kovo 10 dieną demokratiškas pasaulis mini 1959 m. įvykusį tibetiečių nacionalinį sukilimą prieš Kinijos agresiją, kai tūkstančiai taikių žmonių Tibete reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto regiono. Šis sukilimas buvo žiauriai numalšintas, žuvo apie 80 tūkst. tibetiečių. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV ir dešimtys tūkstančių tibetiečių buvo priversti pasitraukti iš savo šalies.  Buvo uždarinėjami ir griaunami vienuolynai bei šventyklos, režimui nepaklūstantys tibetiečiai, vienuoliai ir vienuolės siunčiami į kalėjimus ar perauklėjimo stovyklas. Netrukus į Tibetą pradėta masiškai perkėlinėti chanių etninės grupės gyventojus, kurie pastaruoju metu Tibete jau sudaro daugumą. Nuo to laiko skaičiuojama gerokai daugiau nei vienas milijonas tibetiečių aukų.

Šiandien Tibeto klausimas vis iškyla dėl Kinijos ten vykdomos brutalios okupacinės politikos, naikinant tūkstantmetinius papročius,  dėl kruvinų susidorojimų su elementarių žmogaus, religinių ir pilietinių teisių siekiančiais tibetiečiais,  dėl neteisėtų jų sulaikymų, įkalinimų, kankinimų. Nuo 2008-ųjų net 154 tibetiečiai – vyrai ir moterys, vienuoliai ir paaugliai – pasirinko kraštutinę protesto prieš brutalią Kinijos politiką formą – susideginimą. Kova už Tibeto valstybingumą ir kultūrinio identiteto išsaugojimą tęsiasi.

Lietuvos sostinėje įkurtas Tibeto skveras, nedidelis būrelis visuomenininkų vis primena oficialiajai valdžiai Tibeto laisvės bylą, tęsiamos tradicinėmis tapę rašytojos Jurgos Ivanauskaitės inicijuotos akcijos, jaunieji menininkai rengia parodas, pasirodo leidinių lietuvių kalba apie Tibetą, prisimenamos visuomenės autoritetų, tokių kaip fotografo Pauliaus Normanto, signatarės Romualdos Hofertienės, prof. L. Donskio ir kitų mintys apie skaudų Tibeto valstybingumo ir kultūrinio identiteto išsaugojimo klausimą.

„Kalbėti apie Tibetą, kaip ženklą, labiausiai reikia mums patiems. Mūsų per stebuklą taikiu būdu iškovota laisvė ir nepriklausomybė, deja, nėra amžina duotybė. Ir pasaulyje, kurio informaciniame triukšme tikrai išgirsi, kad šiemet lėlei Barbei ar Alvinui ir burundukams sukako 60 metų, nebūtinai išgirsi ir pamatysi, kad Tibete jau 60 metų žiauriai pažeidinėjamos visos tautos teisės...“, – kalbėjo „Donskiškųjų pokalbių“ dalyviai.

Daugiau nuotraukų ›