2019 m. kovo 27 d.

Kovo 18–28 d.: Frankofonijos dienos Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 20-oji – Tarptautinė frankofonijos diena, visame pasaulyje minima nuo 1990 m. Lietuva nuo 2000 m. tapo Tarptautinės Frankofonijos organizacijos nare stebėtoja. Frankofonija simbolizuoja bendrystę, solidarumą ir taiką – šia proga visame pasaulyje organizuojama daugybė šventinių ir kultūrinių renginių. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Prancūzų institutu ir Užsienio reikalų ministerija tarptautinei dienai paminėti paruošė turtingą programą. Lankytojai galės susipažinti su prancūziškąja kasdienybės estetika Lietuvoje, pasinerti į savitas, frankofoniškąsias istorijas ir išgirsti, kaip Kristijono Donelaičio poema „Metai“ skamba prancūziškai.

Kovo 18 d. – balandžio 19 d.: paroda „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Su kuo pirmiausia asocijuojasi Prancūzija? Vieniems su elegancija, menu, literatūra, filosofija, o kitiems su mada ar nepakartojamais kulinarijos šedevrais. Parodoje „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“ eksponuojami skirtingo žanro ir tematikos kūriniai, kurie supažindina su XVIII–XIX a. prancūzų literatūros įvairove: grožinės literatūros leidiniais, vertimais, kelionių, polemine literatūra, gastronomijos publikacijomis, vaikams ir moterims skirtais periodiniais leidiniais. Tarp eksponuojamų leidinių vertėtų išskirti švietėjo Denis’io Diderot ir matematiko D’Alembert’o parengtą „Encyclopédie ou dictionnaire raisonné...“, kurios leidyba užtruko ilgiau nei 20 metų ir kuriai pats D. Diderot parašė 3500 straipsnių; taip pat rašytojo ir dailininko Corneille’io le Bruno kelionių pasakojimą „Voyages par la Moscovie, en Perse, et aux Indes Orientales“, iliustruotą daugiau nei 320 graviūrų; kulinarinės literatūros klasikai priskiriamą André Viard’o „Le cuisinier royal“; filosofo Jeano-Jacques’o Rousseau epistolinį romaną „Julie, ou la Nouvelle Héloïse“.

Šios knygos – tai tik nedidelė Apšvietos epochos literatūrinės Prancūzijos kultūros dalis. Būtent šioje epochoje išryškėjo švietimo įtaka ne tik literatūrai, bet ir politiniam, visuomeniniam, kultūros ir meno gyvenimui. Šis sąjūdis buvo nukreiptas prieš feodalinę santvarką ir jos institucijas. Stipriausiai jis pasireiškė Prancūzijoje. Šios epochos šviesuoliai siekė pagerinti žmonijos lemtį, kovodami su įvairiomis neteisybės ir priespaudos formomis, pasipriešindami fanatizmui ir prietarams. Tuo metu Prancūzijos prestižas ir įtaka buvo ypač didelė – prancūziškai kalbėjo didžioji dalis Europos aukštuomenės. XVIII a. knygos labai greitai plito, ypač Charles’io de Montesquieu, Voltaire’o, Jeano-Jacques’o Rousseau ar Georges‘o de Buffono. Didesnės apimties leidiniai – enciklopedijos, žodynai – nebuvo tokie populiarūs ne dėl savo turinio, bet dėl kainos. Moksliniai ir įvairūs kiti periodiniai leidiniai tapo svarbiu žinių šaltiniu, praturtino intelektualinį to meto gyvenimą.

Lietuvos dvarai garsėjo savo turtingomis bibliotekomis, kurių nemažą dalį sudarė knygos prancūzų kalba ne vien dėl „noblesse oblige“ (aukšta kilmė įpareigoja), bet ir dėl pažinimo siekio. Dalis tos epochos turtų įvairių karinių ir politinių suiručių metu pateko ir į Nacionalinę biblioteką.

Kviečiame apsilankyti parodoje, kuri veiks iki balandžio 19 d. Valstybingumo erdvėje, II a.

Kovo 23 ir 24 d. – Frankofoniškojo kino savaitgalis

Frankofoniškojo kino savaitgalį bus rodomi Tarptautinės frankofonijos organizacijos narių ar narių stebėtojų sukurti filmai. Tai puiki galimybė susipažinti su skirtingais prancūzų kalbos vartojimo, sklaidos kontekstais ir pasimėgauti kokybišku bei didelę temų įvairovę siūlančiu kinu.

Tarptautinės frankofonijos organizacijos 2018 m. duomenimis, pasaulyje yra 300 mln. frankofonų. Kiekvienas žemynas išsiskiria savitomis frankofoniškosios kultūros ypatybėmis ir skirtingais prancūzų kalbos vartojimo būdais. Frankofoniškojo kino savaitgalį bus pristatomi filmai iš Čekijos, Moldavijos, Prancūzijos, Rumunijos, Šveicarijos. Kino seansai vyks Konferencijų ir Kino salėse. Įėjimas laisvas. Daugiau apie filmus ›

Kovo 27 d. 17.30 val.: Kristijono Donelaičio „Metai“ prancūziškai

Ar įsivaizduojate lietuvių literatūros klasiką kalbant prancūziškai? Lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio kūryba yra sulaukusi nemažo tarptautinio populiarumo, versta į 19 kalbų, o poema „Metai“ yra vienas labiausiai verčiamų ir pasaulyje paplitusių lietuvių literatūros tekstų, pasižyminčių pasaulinei klasikinei literatūrai būdingu amžino aktualumo ženklu.

Pirmą kartą poema išversta 1818 m. į vokiečių kalbą Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos. Vėliau K. Donelaičio „Metai“ buvo išversti į daugelį kalbų: anglų, vokiečių, latvių, estų, švedų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, gruzinų, armėnų, vengrų, čekų, sorbų, lotynų, japonų, esperanto, ispanų, italų. Ir tik 2018 m. pabaigoje šis sąrašas pasipildė prancūzų kalba. Garsi Prancūzijos leidykla „Classiques Garnier“ pasaulio literatūros serijoje išleido diptiką „Les saisons“, kurį sudaro škotų XVIII a. autoriaus Jameso Thompsono poema „The Seasons“ ir Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai. Tai pirmas ištisinis prancūziškas „Metų“ vertimas. K. Donelaičio hegzametrą modifikuotu nerimuotu aleksandrinu išvertė Karolina Paliulis ir Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

„Versdama jutau didelę atsakomybę. Pajutau, kad Lietuva yra ant mano peties ir žiūri, todėl reikia gerai ir teisingai perteikti... Atlikdama šį darbą patyriau nenusakomų emocijų įvairovę“, – teigia K. Paliulis. K. Donelaičio epinėje poemoje nemažai mįslių, kurias šifruoti teko vertėjoms. Pavyzdžiui, viena jų, dar dabar vis kelianti ginčų, – ką gi ten veikia šveicarai ir prancūzai, K. Donelaičio vadinami nelabai mandagiai – prancūzpalaikiais?

Kad prancūzpalaikis, riebių varlių prisiėdęs,
O lietuvninks, žirnių bei lašinių prisivalgęs,
Kaip krikščionims reik, dosningo n’atmena Dievo,
Tai taip viens, kaip kits neverts, kad plutą nukąstų.

Mais si le Français, rassasié de grasses grenouilles
Et si le Lituanien, ayant son content de pois et lardons,
Ne se rappellent pas du Dieu généreux, comme doivent les chrétiens,
Ni l’un ni l’autre ne méritent une bouchée de pain

Kviečiame ateiti į sutiktuves ir padėti kartu išsiaiškinti šias mįsles. Renginyje dalyvaus poemos „Metai“ vertėjos K. Paliulis ir N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, taip pat literatūrologas habil. dr. Kęstutis Nastopka. Renginio metu aktorė Inga Stankaitytė ir dainų autorius bei atlikėjas Justinas Narvidas skaitys K. Donelaičio kūrybą ir atliks dainas pagal ją. Kviečiame apsilankyti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, II a.

Kovo 28 d. 18 val.: 20 frankofoniškosios literatūros metų lietuvių kalba

Prancūzų institutas Lietuvoje skatina frankofoniškosios literatūros vertimą į lietuvių kalbą pagal Oskaro Milašiaus paramos leidybai programą. Nuo 1998 m. pagal šią programą buvo paremta daugiau kaip 230 knygų leidyba. Šioje kolekcijoje yra ne tik gražiausių prancūzų kalba parašytų klasikinių tekstų, bet ir skaitytojų ar kritikų pamėgtų šiuolaikinių grožinės literatūros kūrinių. Neapeita ir vaikų bei humanitarinė literatūra, suteikianti galimybę praplėsti savo žinias bei geriau pažinti nūdienos pasaulį.

Minint Oskaro Milašiaus paramos leidybos programos dvidešimtmetį Nacionalinėje bibliotekoje kolekciją apžvelgs prof. dr. Genovaitė Dručkutė, prof. dr. Vytautas Bikulčius ir vertėjas, redaktorius Paulius Garbačiauskas. Renginio metu bus dalijamas Lietuvoje pasirodžiusių ir pagal šią programą remtų knygų katalogas. Laukiame pačių įvairiausių skaitytojų Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje, V a.

Su visa Frankofonijos dienų programa galite susipažinti čia ›

Trumpai apie renginius

Data	Laikas	Vieta	Renginys
Kovo 18 d. – balandžio 19 d.	Bibliotekos darbo laiku	Valstybingumo erdvė, II a.	Paroda „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“
Kovo 23 ir 24 d.	10–18 val.	Konferencijų salė, V a.	Frankofoniškojo kino savaitgalis
Kovo 27 d.	17.30 val.	Valstybingumo erdvė, II a.	Kristijono Donelaičio „Metai“ prancūziškai
Kovo 28 d.	18 val.	Konferencijų salė, V a.	20 frankofoniškosios literatūros metų lietuvių kalba