Balandžio 2–9 dienomis Prancūzų institutas Lietuvoje kviečia minėti 105-ąsias Marguerite’os Duras gimimo metines ir prisiminti jos kūrybą renginių cikle „Marguerite Duras: literatūra, teatras, kinas“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks šiai progai skirtas renginys „Lietuviškoji Duras“. Rašytojos kūrybą apžvelgs Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Bikulčius, lyginamosios literatūros tyrinėtoja ir vertėja profesorė Nijolė Kašelionienė ir žurnalistas Valdas Puteikis.
Anot prof. dr. V. Bikulčiaus, į Lietuvą ši prancūzų rašytoja įžengė tik 1972 m. „Tuo metu atskira knyga pasirodė jos romanas „Moderato cantabile“ ir kino scenarijus „Hirosima, mano meilė“ (iš prancūzų kalbos vertė Laima Rapšytė). Po to jos kūriniai ėmė rodytis tik po 22 metų pertraukos. Prieš skaitytojų akis iškilo savitas, Indokinijos egzotikos, „naujojo romano“ atšvaitų kupinas meninis pasaulis.“
„Naujojo romano“ krypties atstovė, žurnalistė, dramaturgė ir scenaristė M. Duras (tikr. vardas Marguerite Donnadieu) gimė 1914 m. balandžio 4 d. Vietname (tuo metu – Prancūzijos Indokinija) mokytojos ir matematikos profesoriaus šeimoje, anksti neteko tėvo. Būdama septyniolikos, M. Duras persikėlė į Prancūziją. Sorbonos universitete įgijo filosofijos bakalauro laipsnį, studijavo teisę ir politikos mokslus, vėliau dirbo tarnautoja Kolonijų ministerijoje, žurnaliste. Rašytoja buvo aktyvi šalies visuomeninio gyvenimo dalyvė. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo pasipriešinime, įstojo į Prancūzijos komunistų partiją (iš kurios buvo pašalinta 1950-aisiais už griežtą komunistų politikos kritiką). Rašytoja taip pat pasižymėjo rašydama pjeses teatrui, scenarijus filmams (vienas jų – „Hirosima, mano meile“, 1959), kurdama filmus pagal savo pačios knygas (pavyzdžiui, „India Song“, 1975).
1984 m. ji pelnė prestižinę Gonkūrų premiją už romaną „Meilužis“ – autofikciją, pagrįstą jaunystės meilės Indokinijoje įspūdžiais. Tarp jos žinomiausių romanų minimas ir „Užtvara palei Ramųjį vandenyną“ (1950), pasakojantis apie prancūzų šeimos gyvenimą Indokinijoje.
M. Duras kūrybą sunku su kuo nors palyginti, ji – originali, stipri, kai kada šokiruojanti savo personažais, susipinančiu žiaurumu ir švelnumu. Kūryboje rašytoja daug dėmesio skyrė ne veiksmui, o veikėjų vidiniams išgyvenimams, jausmams, kuriuos vaizdavo itin subtiliai, iki mažiausių pustonių. Viena svarbiausių jos kūrybos ypatybių yra vadinamoji paslapties estetika: gausios elipsės arba nuolat pasakojimą išraižantys nutylėjimai.
Kviečiame prisiminti ar iš naujo atrasti Prancūzų literatūros Edith’a Piaf vadinamos vienos žymiausių prancūzų rašytojų kūrybą!
Trumpai apie renginį
Data | balandžio 2 d. |
Laikas | 18 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
Trukmė | 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Organizatoriai | Prancūzų institutas Lietuvoje |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |