Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta V. Landsbergio politinė autobiografija „Lūžis prie Baltijos“

Balandžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko prof. Vytauto Landsbergio knygos „Lūžis prie Baltijos. Politinė autobiografija po ketvirčio amžiaus“ pristatymas. Mintimis apie knygą ir prisiminimais apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušrį bei pirmuosius suverenios valstybės žingsnius dalijosi politikas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, knygos autorius prof. V. Landsbergis, istorikas, diplomatas Bronius Makauskas, architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis, dainininkas, vienas Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas. Diskusiją moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Pratarmėje knygos leidėjai pažymi, kad šis veikalas – tai „autobiografinis pasakojimas apie nelengvą tautos ir autoriaus bei bendraminčių kelią ir kovą su vizijomis, galėjusiomis mus nuvesti klystkeliais ar bent jau atitolinti siekį tapti laisva nepriklausoma Lietuva“. „Lūžis prie Baltijos“ parašyta ne šiandien, o „svarbių mūsų tautai įvykių metu“. Anot V. Landsbergio, 1997 m. vokiškai pasirodžiusi knyga visų pirma buvo skirta užsienio šalių skaitytojams. Tais pačiais metais knyga taip pat publikuota lietuviškai.

Knygos pristatymo dalyviai leidosi į sudėtingo Lietuvos laikotarpio bei asmeninių patirčių, prisiminimų aptarimą, savitai vertindami V. Landsbergio parengtą knygą bei profesoriaus vaidmenį šaliai lemtinguose įvykiuose. Prelegentai vieningai sutarė, kad V. Landsbergio politinė autobiografija – svarbus, turtingas liudijimas bei meistriškai suręstas pasakojimas, ypač reikšmingas ir naudingas kartai, nepatyrusiai okupantų priespaudos ir nelaisvės. „Knyga parašyta žaismingai, papildyti dokumentai puikiai iliustruoja ir sukuria tikrovišką pasakojimą, puikios iliustratyvios nuotraukos. Mano manymu, nieko blogo į viską pažiūrėti legendiškai, poetiškai. Nūdienoje trūksta orumo, o orumas yra legendinis savęs matymas truputį pakelta galva. Šioje knygoje matau orų pasakojimą, o ne savigyrą, kad prisiminiau vieną ar kitą faktą“, – gražių žodžių aptardamas knygą negailėjo A. Kaušpėdas. Pasak istoriko B. Makausko, politinėje autobiografijoje profesorius labai teisingai įvardijo laisvėjimo, laisvinimo procesą bei tai, kad dalis žmonių anuomet nesuprato, kas yra laisvė ir kokia jos kaina, ką su laisve galima nuveikti.

Diskusijoje dėmesys telktas ne tik į praėjusį laikotarpį, jo išdavas, bet ir, kaip teigė pristatymo dalyviai, į nūdienoje gajų ne visada kritišką istorinių šaltinių vertinimą bei iš to kylančią pseudoistorijos, sparčiai plintančių nepatikrintų ar net melagingų faktų problemą. Pasak prof. V. Landsbergio, šiomis dienomis neretai pasakojama, drąsiai remiamasi nepatikrintais faktais, mitais. „Dabar pasakojama daug nebūtų dalykų: arba visiškai laisvų improvizacijų, arba kas kam ateina į galvą. Tai, kas atsimenama, dažnai priimama kaip faktas. Išleidęs pirmąją knygą, buvau susidūręs su nepasitikėjimu, esą, Landsbergis sako vieną ar kitą, bet nepagrindžia dokumentais. Su dokumentais ta knyga būtų triskart storesnė. Aš sakau tai, ką atsimenu, tikrai žinau, o jei kam įdomu, yra kitų publikacijų, nors ir nedaug. Istorija, kas 1991–1992 m. vyko Lietuvoje, dar neparašyta“, – kalbėjo profesorius.

Dėkodamas susirinkusiems ir vainikuodamas knygos pristatymą, V. Landsbergis išsakė viltį, kad ši knyga skatins mąstyti. „Daug pripasakota mitų ir apie tariamą vienybę – ir tautos, ir Sąjūdžio, Komunistų partijos bei Sąjūdžio gerą sutarimą. Tą sutarimą reikėdavo pasiekti, bet nereikia apsigauti ir kartais užtenka fragmento iš žmonių, kurie ten dalyvavo, atsiminimų“, – mintimis dalijosi V. Landsbergis.

Daugiau nuotraukų ›