2019 m. gegužės 10 d.

Estų literatūros klasiko Antono Hanseno Tammsaare’s vertimas – išskirtinė dovana Lietuvos skaitytojams

„Mieli bičiuliai, sveiki atvykę į ypatingą renginį“, – tokiais žodžiais estiškai kreipdamasi į estų literatūros klasikui Antonui Hansenui Tammsaare’i skirto renginio dalyvius Estijos ambasadorė Jano Vanaveski ne tik sveikino susirinkusiuosius, bet ir reiškė apgailestavimą. Pasak ambasadorės, per kelerius darbo Lietuvoje metus stebėdama gana intensyvų Lietuvos ir Estijos kultūrinį bendradarbiavimą, ji atkreipė dėmesį, kad literatūros baruose lietuvių ir estų bendradarbiavimas toks retas, kad renginį, skirtą estų literatūrai, nedvejojant galima vadinti ypatingu. „Lietuvoje išleidžiama vos viena estų literatūros knyga per metus, o Estijoje lietuviškos knygos leidžiamos dar rečiau“, – kalbėjo Estijos ambasadorė.

Renginys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje išskirtinis ir dėl to, kad skirtas vienam reikšmingiausių veikalų estų literatūros istorijoje – A. H. Tammsaare’s penkių tomų epiniam romanui „Tiesa ir teisingumas“, kurio IV dalis šiais metais išversta į lietuvių kalbą.  

Renginio dalyviai svarstė, kiek estų klasiko veikalas aktualus šiandien ir ką jis kalba Lietuvos skaitytojui.  Kalbėdama apie IV penkiatomio epo dalį, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros profesorė dr. Sigutė Radzevičienė sakė, kad šioje dalyje ją maloniai nustebino veikėjų psichoanalizė, A. H. Tammsaare’s gebėjimas skverbtis į žmogaus psichiką ir psichologiją, vyro ir, dar įdomiau, moters pasaulį, labai artimus ir suprantamus šių laikų žmogui. Kad A. H. Tammsaare yra didelis sielos meistras, patvirtino ir knygos vertėja Danutė Sirijos Giraitė, pastebėjusi, kad jis ne veltui lyginamas su F. Dostojevskiu ir A. Camus.  

Literatūrologė Rima Pociūtė ragino lietuvių skaitytojus priimti šį estų autoriaus veikalą kaip klasikinės literatūros dovaną, kaip kompensaciją lietuvių kultūrai, kurios lietuvių tauta negavo iš savo klasikinės literatūros kūrėjų. „Tokio romano lietuvių literatūroje nebuvo ir nebebus. Nebuvo tokios asmenybės lietuvių literatūroje, kuri savo psichofizine jėga, kūrybine aprėptimi prilygtų A. H. Tammsaare’i. Nebent jungtume į vieną Balio Sruogos asmenybę, Juozo Tumo-Vaižganto darbą lietuviškoje spaudoje, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir Ievos Simonaitytės vaizduojamą moters pasaulį“, – kalbėjo literatūrologė. Pasak jos, turime priimti šį vertimą kaip dovaną dar ir dėl to, kad tokio lygio literatūros niekas daugiau nebesukurs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Literatūros kūrimo laikas baigėsi. Toliau bus  technologijomis paremtų žmogaus dvasios būsenų eksplikavimas tekstais; išmąstyto, išnešioto ir padėto kaip daiktas savyje žodžio nebebus“, – įsitikinusi R. Pociūtė.

R. Pociūtė pastebėjo, kad A. H. Tammsaare’s literatūra lietuvių skaitytojui gali padėti suprasti ir priimti dalį Lietuvos kaip šiaurės kraštą. Pasak jos, be Lietuvos, daugiau siejamos su lenkų kultūra, Vilniumi, Kauno kraštu ar Suvalkija, dar yra šiaurės Lietuva. „Ir ten yra nemažai žmonių, pavyzdžiui iš Panevėžio ar kitų regiono vietovių, nuolat vykstančių į Rygą, bet ne į Vilnių“, – teigė pati iš to krašto kilusi literatūrologė.

Renginyje kalbėta ir apie Estijos valstybės šimtmečiui sukurtą, didelio populiarumo sulaukusį kino filmą pagal pirmąją „Tiesos ir teisingumo dalį“. D. Sirijos Giraitė pasakojo, kad po filmo pasirodymo Estijos bibliotekas užplūdo įvairaus amžiaus A. H. Taammsaare’s romano pageidaujantys skaitytojai.

Renginio dalyviai negailėjo pagiriamųjų žodžių estų kalbos vertėjai D. Sirijos Giraitei, pelniusiai geriausios metų vertėjos apdovanojimą už A. H. Tammsaare’s vertimus. D. Sirijos Giraitė ne tik vertė tekstą, bet ir parinko II, III, IV tomų viršeliams garsaus estų grafiko Eduardo Wiiralto darbus.

Tęsiantis vertėjos ir „Krantų“ redakcijos bendradarbiavimui, Lietuvos skaitytojai turėtų sulaukti ir paskutinio iš penkių A. H. Taammsaare’s romano „Tiesa ir teisingumas“ tomo. „Nepaliksime skaitytojo be finalo“, – žadėjo žurnalo „Krantai“ redaktorius ir renginio moderatorius dr. Helmutas Šabasevičius.

Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą iš renginio.

Daugiau nuotraukų ›