2019 m. gegužės 18 d.

Diskusija apie prezidento ir parlamento galių pusiausvyrą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje politologai Alvidas Lukošaitis ir Liutauras Gudžinskas svarsto apie prezidento institucijos vietą Lietuvos Respublikos politinėje sistemoje.

„Niekada nevėlu klausti, ar dabartinė valstybės sąranga yra geriausia“, — sako pokalbį moderuojantis Arūnas Brazauskas. Ginas Dabašinskas prašo priminti, kaip atsirado dabartinė sistema, kadangi diskusijos tikslas yra išsiaiškinti, ar sistema galėtų veikti geriau.

Politologas A. Lukošaitis apibūdina politinę sistemą kaip kompromisinę. Pasak jo, 1992 m. svarstant kelis konstitucijų projektus ir kaistant atmosferai, politinėms jėgoms vis dėlto užteko išminties pasiekti kompromisą. 1998 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos politinė sistema yra parlamentinė su pusiau prezidentinės sistemos bruožais. Lietuvoje yra visuotinai renkamas Prezidentas ir dvigubo pasitikėjimo Vyriausybė, tenkinanti tiek Prezidentą, tiek Seimą.

Pokalbio metu L. Gudžinskas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio teismo išaiškinimas buvo kritikuotas moksliniu aspektu, kadangi teisėjų pavartotos sąvokos nėra politologinės. Tai nekeičia reikalo esmės, kadangi ir moksliniu požiūriu lietuvišką modelį galima apibūdinti kaip pusiau prezidentinį valdymą, nors Lietuvoje Prezidentas neturi galios atstatydinti premjerą.

A. Lukošaičio nuomone, 1992-ųjų konstitucinis pasirinkimas kartu buvo vertybinis. Pusiau prezidentiniai modeliai skirti pereinamajam laikotarpiui. Ilgainiui, ypač kada iškyla tarptautinio atstovavimo klausimas, atsiranda vadinamoji „dviejų lėkščių“ problema — kas atstovaus šaliai vykdant užsienio politiką: prezidentas ar premjeras? Suomijai tapus Europos Sąjungos nare galiausiai buvo pakeista konstitucija ir subalansuotos prezidento ir parlamento galios. Taip pat politologas priduria, kad tokios pusiau prezidentinės sistemos kaip lietuviškoji dažnai susiduria su mažumos vyriausybės galimybe. Jo nuomone, kadangi sistema yra dvipolė, tai gali būti kliūtis šalies kelyje į ekonominę sėkmę.

Politologijoje esama konsensuso, kad stiprus prezidentas ir stabili partinė sistema nesuderinami. L. Gudžinskas konstatuoja, kad partijos silpnos visame Baltijos šalių regione. Visuotini prezidento rinkimai galėtų suteikti leigitimumo pačiai valstybės vadovo institucijai. Pavyzdžiui, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid buvo parlamento išrinkta tiktai 6-ame rinkimų ture. Kai kas ją laiko ne visos tautos, o ankstesnės valdančiosios politinės jėgos atstove.

A. Lukošaitis tikslina, kad problema yra ne rinkimų tvarka, o institucijų galių balansas. Pasak jo, Lietuvos ypatumas yra tai, kad prezidentui ir parlamentui atseikėta labai daug. Tokie modeliai pasaulyje gana reti.

Kviečiame žiūrėti visą diskusiją: